Tačiau daug triukšmo sukėlusio pacientų priemokų už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas naikinimo klausimu, atrodo, atsitraukta nebus. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir toliau jų naikinimas atrodo  pozityvus, sveikatos sistemą skaidrinantis dalykas.

Išsamiau apie tai ir kitus SAM pradėtus darbus – „Kauno dienos“ / „Klaipėdos“ pokalbyje su M. Jakubauskiene.

– Po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo vyksta Vyriausybės pertvarkymas. Kaip šie politiniai pokyčiai paveiks sveikatos apsaugos reformas?

– Šie pokyčiai sveikatos politikos prioritetų nepakeis. Naujajai Vyriausybei pradėjus darbą, tam tikri prioritetai ar akcentai gali kažkiek būti koreguojami, tačiau kryptis išliks ta pati. SAM esame labai aiškiai įvardiję šešis veiklos prioritetus. Pirma ir svarbiausia – viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimas, žmogiškųjų išteklių (gydytojų, slaugytojų) pritraukimas į šį sektorių. Kiti trys prioritetai – gyventojų psichikos sveikatos, prevencinių programų, visuomenės sveikatos stiprinimas. Penkta – inovacijų pritraukimas, šešta – sveikatos sistemos atsparumo grėsmėms, ekstremalioms situacijoms pasirengimas ir jo didinimas.

Tokie prioritetai numatyti devynioliktosios Vyriausybės programoje. Manau, jie ir išliks.

– G. Palucko Vyriausybė dirbo aštuonis mėnesius. Ką per šį ganėtinai trumpą laikotarpį pavyko pasiekti sveikatos apsaugos srityje?

– Intensyviai dirbome, darbus organizavome pagal šešis minėtus SAM prioritetus.

Esame pateikę skaičiavimus, kad valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėtų būti didinamos.

Seimui pateiktas ir šiuo metu svarstymo stadijoje yra papildomų mokėjimų, vadinamųjų priemokų už PSDF lėšomis apmokėtas paslaugas, panaikinimas.

Esame parengę išsamų planą eilėms pas gydytojus mažinti, pradedant nuo registracijos gydytojų konsultacijoms skaidrumo, – tai įpareigojimo gydymo įstaigoms skelbti registraciją gydytojų konsultacijoms keturiems mėnesiams į priekį. Planuojame ir nuotolinių konsultacijų plėtrą.

Pradėjome labai aktyviai dirbti įteisinant slaugytojų padėjėjus, didinant slaugos studijų patrauklumą. Ypač daug dirbame, kad jaunus žmones pritrauktume į slaugos studijas.

Vyksta planavimo darbai, darbo pokalbiai su Valstybine ligonių kasa (VLK) dėl išplėstinės praktikos slaugytojų atliekamo darbo atskiro apmokėjimo, t. y. paslaugų įkainių suformavimo. Taip didiname profesijos patrauklumą. Suteikdami daugiau galių slaugytojams norime pritraukti daugiau slaugytojų į sveikatos sistemą.

Bendradarbiaudami su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtinome 20 papildomų rezidentūros vietų medikus rengiančiose aukštosiose mokyklose kasmet, skirtų gydytojams rezidentams, dirbsiantiems regionuose. Tos 20 papildomų vietų yra specifiškai orientuotos į regionų, kur trūksta gydytojų, poreikius.

Specialistų pritraukimas, slaugytojų kompetencijų, slaugytojo profesijos stiprinimas yra labai svarbūs teisėkūros darbai, reikalingi žmogiškųjų išteklių prioritetų srityje.

Daug dirbame dėl sveikatos sistemos atsparumo didinimo, t. y. pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir grėsmėms. Trys šio prioriteto svarbiausios kryptys: medikų parengimas, kvalifikacijos kėlimas, infrastruktūros stiprinimas, bendrų karinių veikimo algoritmų bendradarbiaujant su Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos ministerija  suderinimas. Čia postūmiai taip pat dideli. Esame atlikę objektyvius vertinimus 22-iejose SAM pavaldžiose ligoninėse, parengtas gydymo įstaigų sąrašas, apskaičiuotas lėšų poreikis. Nuolat vyksta plataus spektro medikų stažuotės Ukrainoje. Tie medikai realiomis sąlygomis mato, kaip organizuojama ir teikiama pagalba Ukrainoje. Norinčių vykti į Ukrainą yra daugiau, nei realiai jų galime išleisti.

Ruošiamės stiprinti gydymo įstaigų infrastruktūrą, reikalingą esant ekstremalioms situacijoma. Ne viską, ką šioje srityje esame padarę, galime viešinti.

Dirbame ir farmacinės rūpybos srityje, geriname inovatyvių vaistų prieinamumą – daugiau jų kompensuojame.

Visomis prioritetinėmis kryptimis tikimės darbus tęsti.

– Kokie svarbiausi medicinos srities, jos infrastruktūros pokyčiai planuojami Kauno mieste ir rajone?

– Bendradarbiaujame ir su Kauno miesto savivaldybe, ir su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligonine Kauno klinikomis. Turime svarbių planų, vykdome bendrų projektų telemedicinos srityje. Vyksta suplanuoti infrastruktūros projektai, finansuojami iš europinės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – RRF). Bendradarbiaudami su Kauno rajono savivaldybe stiprinsime LSMU Kauno ligoninės vaikų reabilitacijos paslaugų teikimą.

Šiuo metu, kiek žinau, visose sveikatos priežiūros įstaigose registruodamiesi pas gydytoją žmonės gali matyti gydytojo, kurio konsultacijai registruojasi, pavardę.

Labai intensyvus, produktyvus bendradarbiavimas vyksta sveikatos sistemos pasirengimo grėsmėms srityje. Kauno medikai labai aktyviai dalyvauja stažuotėse Ukrainoje, prisideda prie bendro parengties plano rengimo.

– Kačerginėje esančiam LSMU Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriui „Žibutė“ buvo iškilusi grėsmė būti perkeltam į miestą. Ar tai, ką  minėjote apie reabilitacijos paslaugų stiprinimą vaikams Kauno rajone, reiškia, kad „Žibutė“ išliks Kačerginėje?

– Ji išliks, ir tikrai prisidėsime prie paslaugų vystymo, bendradarbiaudami su Kauno rajono savivaldybe. Juo labiau kad pati gydymo įstaiga tam rodo didelę iniciatyvą. Ministerija, kaip šios įstaigos dalininkė, palaiko, kad progresyvios, modernios idėjos būtų išsaugotos, kad būtų išsaugota galimybė Kauno rajone teikti šias paslaugas.

– Ką konkretaus planuojate Kauno mieste?

– SAM kartu su LSMU yra Kauno klinikų dalininkė. Pvz., kai Kauno klinikoms reikia atnaujinti ypač brangią medicinos techniką, pritariame, jog būtų skirtas finansavimas iš specialios programos, kad tai būtų įsigyta.

Grėsmių atveju Kaunas būtų ta vieta, į kurią galėtų būti evakuojami pacientai iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų. Kaunas – strategiškai svarbus ir čia planuojami infrastruktūros projektai, taip pat stiprinant požeminę ligoninių infrastruktūrą. Konkretesnių detalių negaliu įvardyti, tačiau ši infrastruktūra plečiama ir per RRF. Kauno klinikose taip pat statomas Infekcinių ligų korpusas. Šiemet atidarėme LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyrių, kuris taip pat yra nauja infrastruktūra. Panašių iniciatyvų Kaune yra daug, tai padidina paslaugų prieinamumą ir Kauno miestui, ir aplink Kauną esančių rajonų gyventojams, atvykstantiems paslaugų į Kauną.

– Esate minėjusi, kad Santaros klinikose eilėje pas kardiologą laukia 7 tūkst. pacientų. Kauno klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL), kur taip pat teikiamos tretinio lygio kardiologų konsultacijos, situacija greičiausiai panaši. Ką ruošiatės daryti, kad šias eiles sutrumpintumėte? Apskritai, ar jas sutrumpinti yra realu?

– Eilių, laukiant gydytojų specialistų konsultacijų, klausimas gyventojams yra pats aktualiausias. Visi nori pas gydytojus patekti greitai. Siekdami mažinti eiles, esame patvirtinę planą ir vienu metu darome daug dalykų. Mažiname gydytojų biurokratinę naštą, keičiame paslaugų teikimo organizavimą, didindami paslaugų prieinamumą, planuojame plėsti nuotolines konsultacijas.

Kauno klinikose, KUL eilės truputį mažesnės nei Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose.

Nuo balandžio, kai pasirašiau įsakymą dėl registracijos gydytojų konsultacijoms keturiems mėnesiams į priekį, pradėjome stebėti pacientų eiles pas gydytojų konsultacijoms. Matome nedidelę jų mažėjimo dinamiką. Pasirinkome keletą pačių svarbiausių paslaugų sričių ir gydytojų specialistų, kaip gydytojai kardiologai, endokrinologai, neurologai, dermatovenerologai, kur eilės yra pačios didžiausios, suskaičiavome laukiančius šiose eilėse. Pastebėjome, kad, pradėjus  skelbti gydytojų konsultacijas keturiems mėnesiams į priekį, eilių pas gydytojus problematiką aptariant viešai, eilės truputį sumažėjo. Matome, kad pas konkretų gydytoją specialistą, pvz., pas gydytoją kardiologą, šiek tiek trumpėja eilės. Žinoma, nėra taip, kad per mėnesį žmogus sulauks konsultacijos, bet laukti reikia jau mažiau nei dvylika mėnesių, kaip kad būdavo anksčiau.

– Vis pasiekia žinios, kad KUL balansuoja ant bankroto ribos. Kaip ketinate spręsti ten susidariusią situaciją?

– Su KUL ligonine, jos vadovais glaudžiai ir intensyviai bendradarbiaujame, iškilusias problemas sprendžiame. Matome ligoninės pastangas koreguoti situaciją. Nepasakyčiau, kad ligoninė balansuoja ant bankroto ribos. Bendradarbiaujame su gydymo įstaiga, įtraukiame juos į brangios medicinos įrangos pirkimo projektą, koordinuojame veiksmus, stebime, koks yra balansas, kaip vyksta paslaugų teikimas. Atrodo, kad situacija iš kritinės, pesimistinės pereina į optimistiškesnę. KUL yra labai svarbus medicinos paslaugų teikimo centras Vakarų Lietuvoje. Labai svarbu, kad ten vyktų tvarūs procesai  ir kad tretinio lygio paslaugos būtų teikiamos tame regione.

– Grįžtant prie priemokų klausimo – numatytas priemokų už PSDF fondo lėšomis apmokamas paslaugas naikinimas įstrigo Seime. Kodėl? Ar toliau laikotės nuostatos, kad reikia atsisakyti priemokų, nepaisant visuomenės nepritarimo ir privačios medicinos įstaigų protestų?

– Nepasakyčiau, kad jis įstrigo Seime, – buvo pasinaudota parlamentine teise kreiptis išorinės ekspertizės į akademines įstaigas. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, atrodo, jau yra gavęs ekspertinius vertinimus, į juos atsižvelgsime.

Priemokų naikinimo klausimas yra jautrus, čia daug suinteresuotų pusių. Tai nelengvai vykstantis procesas, tačiau jis juda į priekį. Džiaugiuosi, kad šio įstatymo projekto pateikimas buvo labai sėkmingas. Gavome iš Seimo narių nemažą palaikymą, kad šiuos darbus turėtume tęsti.

Panaikinus priemokas, galimybė pasirinkti, kur gauti paslaugas, išliktų: viešojoje ar privačioje įstaigoje be papildomų mokėjimų. Visos mokamos paslaugos privačiame sektoriuje išliks. Panaikinus priemokas, sveikatos sistemoje padidės skaidrumas, aiškumas, pagal kokias taisykles gyventojai gali ir turi gauti paslaugas ir kada jiems galima, o kada reikia, o gal visai nereikia mokėti už tas paslaugas. Informuoto pasirinkimo išsaugojimas ir sustiprinimas yra mūsų planuojami svarbiausi žingsniai.

Priemokų naikinimas – politiškai sudėtingas klausimas, todėl daug metų nebuvo sprendžiamas. Mes, SAM, bendradarbiaujame su medikais, pacientais ir jų organizacijomis. Sąžiningai veikiančios pacientų organizacijos palaiko priemokų naikinimą. Visi supranta, kad, ypač sergant lėtinėmis arba retomis ligomis, gydymas yra labai brangus. Valstybė sumoka ir kompensuoja visą gydymą pacientams. Jeigu laikytumėmės nuostatos, kad priemokos turėtų egzistuoti, finansinė našta, tenkanti žmonėms, kurių gydymo ir kitų medicinos paslaugų poreikis labai didelis, būtų nepakeliama. Saugodami gyventojus nuo katastrofiškų išlaidų, ir imamės iniciatyvos naikinti priemokas. Tai naudinga visuomenei, sveikatos sistemai, jos skaidrumui. Privačios gydymo įstaigos, tos, kurios teikia paslaugas, neimdamos priemokų, ir tokių įstaigų yra nemažai (tai yra visas šeimos gydytojų, pirminės sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų segmentas), dirba be priemokų ir dauguma jų pritaria, kad priemokos nereikalingos.

Diskusija dėl priemokų naikinimo yra dinamiška. Pradžioje, kovo mėnesį, privačios gydymo įstaigos buvo žymiai kategoriškesnės, o vasarą, artėjant link įstatymo pateikimo ir jo svarstymo Seime,  išgirdome, kad jos pritaria, kad priemokos nėra sąžiningas ir teisingas sprendimas, kad čia reikėtų daugiau aiškumo, kad valstybė ir ligonių kasos galėtų geriau atlikti priežiūros ir kontrolės funkciją. Vadybos, skaidrumo spragų matome. Matome ir privačių paslaugų teikėjų nuomonės pokytį.

Prie priemokų naikinimo klausimo Seime turėtume sugrįžti rudens sesijoje.

Gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, kurių darbo vieta yra gydymo įstaiga, nuotolinio ryšio priemonėmis galės teikti paslaugas pacientams ir konsultuoti kitus gydytojus.

– Anksčiau skelbta, kad SAM nuo rudens ketina išbandyti registracijos tvarkos pakeitimus, kai gydytojo specialisto konsultacijai būtų registruojama nematant jo vardo ir pavardės. Ši tvarka kai kur jau išbandoma, ji sulaukia pacientų kritikos. Ar nuo rugsėjo ši tvarka, kaip buvo skelbta, bus išbandoma visose šalies gydymo įstaigose?

– Mes įgyvendinome bandomąjį projektą, girdime visuomenės pageidavimą turėti galimybę pasirinkti gydytojo pavardę, todėl nuo rugsėjo šios tvarkos visose gydymo įstaigose nediegsime. Pirmiausia turime įvertinti bandomojo projekto rezultatus, išgirsti gydymo įstaigų, gydytojų ir pacientų pozicijas ir tik tada priimsime sprendimą dėl šios iniciatyvos įgyvendinimo visos Lietuvos mastu.

Nuo rugsėjo ši tvarka tikrai nebus įgyvendinta, nes kol kas neturime aiškių pozityvių signalų, kad tai mažintų eiles pas gydytojus. Bandomojo projekto duomenis jau turime, tačiau dar reikia juos išanalizuoti.

Šiuo metu, kiek žinau, visose sveikatos priežiūros įstaigose registruodamiesi pas gydytoją žmonės gali matyti gydytojo, kurio konsultacijai registruojasi, pavardę.

– Sprendžiant gydytojų trūkumo regionuose problemą, imta planuoti labai išplėtoti nuotolines konsultacijas. Kaip tai turėtų padėti?

– Kaip tik praėjusią savaitę Vyriausybėje pristačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, legalizuojančius nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, kurių darbo vieta yra gydymo įstaiga, nuotolinio ryšio priemonėmis galės teikti paslaugas pacientams ir konsultuoti kitus gydytojus. Pvz., šeimos gydytojas galės konsultuotis su gydytoju dermatologu dėl odos sveikatos ir pan. Šios konsultacijos galės vykti nuotoliniu būdu. Tai labai svarbus postūmis, nes tai visų pirma padidins paslaugų prieinamumą, ypač regionuose. Mažės eilės, gydytojai galės efektyviau planuoti savo laiką, galės konsultuoti daugiau pacientų. Nuotolinių konsultacijų, nuotolinių sveikatos paslaugų plėtra sumažins paslaugų prieinamumo netolygumus regionuose.

Galime kalbėti ir apie paslaugų kokybės, ir apskritai apie sveikatos sistemos veiksmingumo pagerinimą. Greitesnė diagnostika prisidės prie išvengiamų hospitalizacijų skaičiaus. Vadinasi, bus išvengta gydymo ligoninėje tada, kai jis nereikalingas. Galiausiai, turėtų gerėti visuomenės sveikatos rodikliai, mažėti išvengiamas mirtingumas, kuris Lietuvoje labai didelis.

Taigi, nuotolinių konsultacijų plėtra naudinga praktiškai visiems Lietuvos gyventojams ir gydytojams, specialistams.

Vyriausybė jau pritarė nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų įteisinimui. Dabar šios įstatymo pataisos keliaus į Seimą.

– Vis dėlto įprasta gydytojo konsultacija be gydytojo atliekamos tiesioginės fizinės paciento apžiūros sunkiai įsivaizduojama. Kokiais atvejais numatoma, kad konsultacijos galėtų vykti nuotoliniu būdu?

– SAM parengsime tokių konsultacijų teikimo tvarką. Beje, nuotolines konsultacijas jau ir dabar kai kuriais atvejais teikia šeimos gydytojai. Žinome, kad 2023 m. jos sudarė apie 18 proc. šeimos gydytojų komandos teikiamų konsultacijų, o 2024 m. – jau 20 proc. Vadinasi, jų poreikis auga.

Kalbant apie tai, kokiomis aplinkybėmis nuotolinės konsultacijos gali būti teikiamos, pirmiausia reikia atsižvelgti į žmogaus sveikatos būklę ir paslaugos prasmingumą teikti nuotoliniu būdu. Pirmiausia kalbame apie planines konsultacijas. Tai tikrai nebūtų paciento pirmasis vizitas pas gydytoją, kai reikia apžiūrėti pacientą, surinkti ligos anamnezę, simptomus, ligos eigą, kai reikia apžiūrėti pacientą, – be abejo, tokiais atvejais fizinis kontaktas su pacientu svarbus.

Nuotolinės konsultacijos bus dažniausiai taikomos tada, kai kontaktinis susitikimas tarp paciento ir gydytojo nebūtinas. Pvz., kai gydytojas turi pakomentuoti atliktų tyrimų rezultatus. Arba, pvz., žmogus serga lėtine liga, jo būklė stabili, bet kraujospūdis aukštas ir jis vartoja vaistus. Pratęsti receptą tiems vaistams tikrai nereikia gydytojo ir paciento tiesioginio susitikimo, kaip ir tais atvejais, kai reikia elektroninio siuntimo tam tikriems tyrimams atlikti. Tokiais atvejais žmogui nebereikės vykti vizito pas gydytoją – jis informaciją gaus nuotoliniu būdu.

Dėl šių priemonių pacientams teks mažiau važiuoti į gydymo įstaigą – taip bus taupomas jų laikas. Tačiau nuotolinės konsultacijos gydymo įstaigose negali būti pagrindinė veikla – tik papildoma. Pagrindine veikla turi išlikti fizinio kontakto būdu teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Be to, kaip minėjau, gydytojai, ypač šeimos gydytojai, gydytojai regionuose galės pasikonsultuoti nuotoliniu būdu su kitais gydytojais, gydytojais specialistais – kai kuriais atvejais net nereikės siųsti paciento pas gydytoją specialistą. Tai didins sveikatos sistemos efektyvumą, prieinamumą ir prisidės mažinant eiles.

– Skaičiuojama, kad šiemet Lietuvoje trūksta apie 1 tūkst. slaugytojų, o 2032 m. jų trūks apie 5 tūkst. Kaip planuojate spręsti slaugytojų krizę?

– Visų pirma, rengiame pakopinį slaugytojų kompetencijos modelį. Parengėme slaugytojo padėjėjo normą. Finansuojame stipendijas ir apmokame studijas, kad žmonės, neturintys jokio medicininio išsilavinimo, galbūt baigę tik vidurinę mokyklą, galėtų įgyti slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją ir pradėti dirbti. Ši kvalifikacija įgyjama per aštuonis mėnesius profesinio rengimo centruose ir pan. Jeigu yra slaugytojo padėjėjas, perimantis dalį slaugytojo krūvio, šis gali dirbti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Slaugytojo padėjėjai, jeigu nori, gali tapti slaugytojais, t. y. lengvesniu keliu studijuodami arba keldami kompetencijas iki, pvz., bendrosios praktikos arba specialios srities slaugytojų.

Tada kalbame apie dar kitą lygį – apie išplėstinės praktikos slaugytojus, kurie gali ir receptą vaistams pratęsti, ir atlikti kai kurias medicinos procedūras, t. y. tapti tikrais dalį gydytojo darbo krūvio perimančiais kompetentingais specialistais.

Tai pirmas žingsnis – mes rengiame šį pakopinį slaugytojų kompetencijų modelį. Antras žingsnis – bandome pritraukti ir pritraukiame į sveikatos sistemą slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų apmokėdami studijas tiek kolegijose, tiek universitetuose.

Dedame pastangų, kad pritrauktume užsienyje gyvenančius ir dirbančius lietuvių slaugytojus. Be to, kalbant apie žmones, turinčius slaugytojo išsilavinimą, bet dirbančius kitus darbus, siekiame palengvinti jų sugrįžimą į sveikatos sistemą ir taip sustiprinti slaugytojų profesinę bendruomenę.

Be to, kai kalbame apie išplėstinės praktikos slaugytojus, nepaprastai svarbus yra jų teikiamų paslaugų apmokėjimas. Dirbame su VLK dėl šių paslaugų kainų nustatymo ir įvertinimo. Tada išplėstinės praktikos slaugytojai taps dar stipresniais, daugiau kompetencijų turinčiais darbuotojais, palengvins gydytojų darbą. Taip gydytojai galės dirbti tik su labai specializuotais, sudėtingais, specifinių gydymo žinių, gydytojo kompetencijų reikalaujančiais pacientais.

Taigi, atliekame visą kompleksą veiksmų.

– Pasirengimas šalies gynybai reikalauja investicijų ir į karo mediciną. Jei reikėtų ginti šalį, ar Lietuva pasiruošusi staiga priimti daug ligonių gydymo įstaigose, jiems teikti paslaugas?

– Trumpai tariant, sveikatos apsauga, žiūrint iš mūsų perspektyvos, yra bendros šalies gynybos sistemos dalis. Tokioms grėsmėms ruošiame šią sistemą papildomai. Dirbame labai intensyviai, kad sveikatos priežiūros sistema būtų pasiruošusi bet kokioms grėsmėms.