Ko trūksta organizmui

I .Česevičienės teigimu, kai oras dar nelabai įšilęs, atrodo, kad ir saulės spinduliuotė neintensyvi. Todėl gegužės mėnesį, kai saulė džiugina vis labiau, o žmonės jos labai išsiilgę, dažnas skaudžiai nudega.

„Dažnai klientai skundžiasi, kad jų oda pavasarį perbalusi, net pamėlusi be saulės, atrodo prastai. Kiti teigia, kad saulė gydo odos bėrimus. Taip, šiek tiek saulės pagerina odos imunitetą, pasigamina vitamino D, odą veikia antibakteriškai, todėl gali sumažėti bėrimų, – sako specialistė. – Tačiau po žiemos odai neigiamos įtakos turi ne tik saulės stygius, bet ir tam tikrų maistinių medžiagų, vitaminų trūkumas. Be to, ir tai, kad pavasarį dažnai jaučiamės labiau prislėgti, pavargę ar išsekę. Visa tai turi įtakos ne tik mūsų savijautai, bet ir odos būklei.“

Todėl svarbiausias dalykas, ką reikėtų padaryti pavasarį, kosmetologės teigimu, – pasitikrinti sveikatą, atlikti išsamų kraujo tyrimą. Matydamas tyrimo rezultatus gydytojas jums patars, kaip papildyti organizmą medžiagomis, kurių trūksta, atkurti disbalansą, o šios priemonės pagerins ir odos, ir plaukų, ir nagų būklę.

Ingrida Česevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Gynybinė odos funkcija

„Grįžtant prie saulės poveikio – reikėtų nepamiršti, kad pavasario nudegimai dažnai būna ypač skaudūs, tad reikėtų būti budriems“, – akcentuoja I. Česevičienė.

Anot jos, reikia nepamiršti, kad UV spinduliai nematomi žmogaus akiai, tad jie veikia mus net ir debesuotą dieną. Per ilgas buvimas saulėje greitai nuvargina, imame jaustis mieguisti, gali ištikti saulės ar šilumos smūgis, prakaituodami netenkame daug vandens, dehidratuoja visas organizmas, taip pat ir oda.

Piktnaudžiavimas saule gali išprovokuoti odos onkologines ligas, pigmentaciją, nudegimus. Dėl visų šių priežasčių saule svarbu mėgautis saikingai, ypač – pavasarį.

„Oda, veikiama saulės, patamsėja ne todėl, kad atrodytume gražiau, o todėl, kad melanocitai, išskirdami pigmentą, bando apsaugoti gilesnius odos sluoksnius nuo kenksmingo saulės poveikio. Tai gynybinė odos funkcija, – aiškina pašnekovė. – Kuo stipriau nudegame odą, tuo didesnė negrįžtama žala, kurios padariniai bus matyti laikui bėgant. Pažįstu moterų, kurios netausojo odos, kol buvo jaunos, dažnai deginosi ne tik paplūdimyje, bet ir soliariumuose, o šiandien jų veiduose – margas pigmentinių dėmių žemėlapis. Ir tai tik menkas nepatogumas, palyginti su žala sveikatai.“

Oda, veikiama saulės, patamsėja ne todėl, kad atrodytume gražiau, o todėl, kad melanocitai, išskirdami pigmentą, bando apsaugoti gilesnius odos sluoksnius nuo kenksmingo saulės poveikio.

Kokia apsauga būtina

I. Česevičienė pataria: jau dabar įsigykite apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis kaip 30.

Geriau rinkitės fizikinės kilmės apsauginius kremus – jie kaip veidrodžiai atspindi saulės spindulius ir nekenkia odai. Tokių priemonių sudėtyje turėtų būti titano dioksido ar cinko oksido.

Svarbu ir tai, kiek nuo saulės spindulių apsaugančios priemonės naudojate. Veidui ir kaklui reikėtų maždaug 2 ml kremo. Tepant ant odos turi matytis storesnis sluoksnis, nei įprastai tepame kasdienius kremus.

Kremą tepkite kas dvi valandas, net jei esate patalpoje. LED ekranai (kompiuterių, planšečių, telefonų, televizorių) skleidžia mėlynąją šviesą, kuri taip pat kenkia mūsų akims ir odai.

Kremu darkart pasitepkite kiekvienąkart po maudymosi ar pasportavę. Prisiminkite, kad prie vandens telkinio jūsų odą saulė veikia dar stipriau, nes jos spinduliai atsispindi vandenyje, todėl neužtenka dėvėti tik skrybėlę.

Tuo pačiu apsauginiu kremu, skirtu kūnui ar veidui, nepamirškite pasitepti akių vokų, paakių, ausų, lūpų.

Jeigu naudojate makiažo pudrą, ją galite sumaišyti delne su apsauginiu kremu ir paskui tepti ant odos.

SPF poveikis nesisumuoja. Jei naudojote kremą su SPF 30, o ant viršaus užtepėte pudros su SPF 15, tikėtina, kad apsauga veiks šiek tiek daugiau nei SPF 30, jei besipudruodamos nenubraukėte prieš tai patepto apsauginio kremo sluoksnio.

Atminkite, kad nė vienas apsauginis kremas neapsaugo mūsų odos nuo saulės 100 proc.

Stebėkite UV indeksą

Dar vienas kosmetologės patarimas: siekdami apsaugoti odą nuo agresyvios saulės, stebėkite prognozėse UV indekso intensyvumą.

UV indeksas – lengvai suprantamas UV spinduliuotės intensyvumo rodiklis. UV indeksas yra kelių lygių – svyruoja nuo 0 iki 11 ar daugiau. Nuo lygio priklauso ir mūsų veiksmai.

Pavyzdžiui, jeigu UV indeksas yra 0–2 – spindulių intensyvumas mažas, todėl ir apsauga nuo saulės gali būti minimali. Jei UV indeksas 3 ir daugiau – jau reikia pasirūpinti akiniais nuo saulės, skrybėlaite, apsauginiu kremu, o jeigu UV indeksas siekia 6–11, būtina ne tik saugotis, bet ir vengti saulės, būti pavėsyje.

„UV indeksas gali kisti, pavyzdžiui, jei saulės šviesa atsispindi nuo vandens giedrą dieną, UV intensyvumas gali padvigubėti, – aiškina I. Česevičienė. – Blizgantys miesto pastatai ar stikliniai biurų langai gali turėti panašų poveikį. Mieste medžių ir pavėsio trūkumas gali tik sunkinti situaciją. Galime vaikščioti miesto gatvėmis kelias valandas nesuvokdami, kad esame veikiami tiesioginių saulės spindulių, o saulė gali stipriai pakenkti mūsų veidui, ausims, kaklui, rankoms ir, žinoma, akims. Todėl kremai su SPF filtru kasdien yra būtini.“