– Kodėl tokia iniciatyva ir ar tai nėra tarsi kvietimas šiek tiek iš nevilties – imkit bent nemokamus skiepus?

– Žinote, tai džiugi žinia ir ne iš nevilties, dėl to, kad mes, visi specialistai, labai to siekėme. Aš ne kartą kartojau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali, turėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Todėl buvo pasirinkta ši grupė, nes reikia suprasti, kad vakcinacija yra kaštai, dideli kaštai valstybei. Šiuo metu pasirinkta būtent ši amžiaus grupė, nes vyresnio amžiaus žmonės yra labiausiai pažeidžiami – jų grupėje yra daugiausiai sergančiųjų, skaičiuojant pagal rodiklį 100 tūkst. gyventojų. Vyresnio amžiaus žmonės serga sunkiau, o šie dar yra ir darbingo amžiaus. Kaip žinia, po persirgto erkinio encefalito galima prarasti darbingumą.

– Ar nemokama tik pirmoji dozė šiems žmonėms ar ir kitos – antra, trečia ir dar, pavyzdžiui, po penkerių metų?

– Viskas, ką spėsite atlikti nuo 50 iki 55 metų. Tie, kurie dar nėra pradėję vakcinacijos, gali gauti pagrindinę vakcinaciją pagal schemą ir dar revakcinaciją po trejų metų.

– Bet gal reikėtų įtraukti ir vyresnius, kam yra 60-65 metai? Juk liga yra pavojinga vyresniems. Ar planuojama plėsti amžiaus ribą?

– Visi specialistai turi viltį. Tikėkimės, kad bus įvertintos finansinės galimybės ir pagal tai bus sprendžiama, ką daryti toliau.

– Jūsų akimis, kiek ši iniciatyva prikvies ateiti pasiskiepyti šio amžiaus žmonių?

– Prognozės nėra dėkingos, bet mes labai, labai tikimės. Jei žmogus iki šiol nepasiskiepijo, galbūt tam trukdė finansiniai dalykai. Manau, kad ši iniciatyva bus didelis paskatinimas. Labai tikimės, kad lietuviai atsilieps.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek šiemet yra sergančiųjų ir kiek mirčių užfiksuota?

– Šiais metais per septynis mėnesius turėjome daugiau nei 400 atvejų ir šešias mirtis.

– Ar skaičiai auga ar yra stabilūs?

– Šiais metais auga. Šešios mirtys yra daug, tai nėra įprasta kasmet. Noriu pasakyti, kad dažniausiai miršta vyresnio amžiaus žmonės įvairiose grupėse: 80+, 70+, 60+. Vienas atvejis buvo 50+.

– Jei tie žmonės būtų buvę pasiskiepiję, ar jie būtų išvengę blogiausios baigties?

– Vakcina yra efektyvi ir šiaip jau pasiskiepiję žmonės paprastai neserga, jei imuninė sistema yra tvarkinga ir jei skiepijamasi pagal planą, jo nenutraukiant.

– Kas serga sunkiausiai ir kokie yra liekamieji reiškiniai? Nes, kaip suprantu, skiepai yra būtini, jei nori išsaugoti gyvybę ir išvengti liekamųjų padarinių.

– Kaip minėjau, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas serga lengviau, jų klinikinė eiga būna lengvesnė, bet nėra stebima, kaip jiems sekasi gyventi po persirgimo. Dažniausiai po ligos pasireiškia liekamieji reiškiniai, susiję su mentaline sveikata. Sunku susikaupti, sunku sutelkti dėmesį, gali būti planavimo sunkumų, gali pasireikšti atminties sutrikimai. Nors šie simptomai priskiriami prie lengvesnių liekamųjų reiškinių, nė vienas nenorėtų su jais gyventi visą gyvenimą, nes jie paveikia gyvenimo kokybę. Rimtesniais atvejais gali sumažėti darbingumas, žmogus gali likti neįgalus ir, kaip kalbėjom, gali pasitaikyti mirčių – šiemet jų buvo šešios.

– Grybų sezonas, ruošiamės eiti į miškus. Jeigu pasiskiepysiu pirmąja doze, kaip greitai įgysiu imunitetą ir ar galėsiu saugiai eiti į mišką?

– Jei tikrai norite šiemet spėti į grybų sezoną, galite rinktis greitąją vakcinacijos schemą, kurioje dvi dozės skiriamos per dvi savaites. Po antrosios dozės, praėjus dar dviem savaitėms, susiformuoja imunitetas. Tai galbūt spalį dar spėsite pagrybauti. Tačiau iš esmės reikėtų dar palaukti arba pradėti skiepytis ir atsisakyti grybų.