Įsibėgėjusi ligoninių pertvarka pažėrė staigmenų – uostamiestyje gali nelikti ne tik kardiochirurginių, bet ir sudėtingesnių kardiologinių operacijų.
Palaimintas trečias etapas
Patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiasis etapas įnešė tam tikrų korekcijų dėl ligoninių tinklo pertvarkos uostamiestyje.
Numatyta, kad Švėkšnos psichiatrijos ligoninė kartu su Jūrininkų ligonine bus sujungtos su Klaipėdos universitetine ligonine. Jos taps respublikinio lygio Klaipėdos ligonine, pavaldžia Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Pirminiame projekte Švėkšnos ligoninę ketinta prijungti prie Klaipėdos apskrities ligoninės. Tačiau po klaipėdiečių išsakytų pastabų planai pakoreguoti.
Kaip ir planuota, sujungtos Vaikų, Tuberkuliozės ir Apskrities ligoninės taps viena Klaipėdos savivaldybės ligonine. Ji taip pat priskiriama respublikiniam lygiui – nuo to priklausys, kokios gydymo paslaugos ligoninėje bus teikiamos.
Tačiau labiau nei gydymo įstaigų sujungimas Klaipėdos medikų visuomenę sukrėtė žinios apie tai, kad uostamiesčio ligoninėse gali būti sunaikinta aukščiausio lygio kardiologinė, kardiochirurginė, neurochirurginė pagalba, o mūsų krašto žmonės turėtų šimtus kilometrų vykti iki Vilniaus ar Kauno.
Muša pavojaus varpais
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas prasitarė iš savo šaltinių sužinoję, kad uostamiestyje po ligoninių pertvarkos įgyvendinimo gali nebelikti ne tik kardiochirurginių, bet ir sudėtingesnių kardiologinių operacijų. Šias paslaugas teiktų tik Vilnius ir Kaunas.
Tačiau pristatydama pertvarkos projektą SAM nė žodžiu neužsiminė apie tokius ketinimus.
Nuogąstavimų dėl nukentėsiančių pacientų ir gydytojų po paviešinto trečiojo pertvarkos etapo neslėpė ir Lietuvos gydytojų sąjunga. Jos atstovai planuoja dar vieną mitingą.
Vengia konkretumo
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Mindaugas Marcinkevičius "Klaipėdai" nei paneigė, nei patvirtino uostamiesčio gydytojų būgštavimus dėl sudėtingesnių operacijų.
"Kai kurias paslaugas, ypač aukštos specializacijos, prasminga koncentruoti. Pavyzdžiui, jei per metus atliekama apie 50 operacijų, tai gal neverta jų daryti penkiuose centruose. Tačiau niekas nesiruošia atsisakyti operacijų, kurių per metus padaroma po kelis šimtus", – aiškino patarėjas.
Paprašytas sukonkretinti sritis, kurias gali paliesti ligoninių pertvarka, M.Marcinkevičius paminėjo kardiochirurgiją, neurochirurgiją. Tačiau pridūrė, kad kol kas kalbama tik apie bendrus principus.
"Galbūt kai kurios paslaugos Klaipėdoje nebus teikiamos, bet kai kurios, atvirkščiai, koncentruojamos būtent čia – viskas priklausys nuo turimos aparatūros ir specialistų", – sakė jis.
Tačiau pastebėjus, kad, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, uostamiestis nukenčia, ministro patarėjas pripažino: "Klaipėdoje yra viena problema – nėra medicinos universiteto. Natūraliai taip susiklostė. Čia ne ministerijos sprendimas ar vykdoma politika".
M.Marcinkevičius teigė, kad kol kas iki galo konkretūs dalykai nesutvarkyti, tad anksti kalbėti apie pertvarkos terminus ar koreguotinas gydymo sritis. Patarėjas pažadėjo, kad apie tai bus diskutuojama su pačiais specialistais.
Gediminas Kundrotas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas
Mes kiekvienas turime savo darbo sritį, pacientų grupę. Viso šito ardymas susijęs su didelėmis pastangomis ir nepatogumais. Ligoninių sujungimo momentas panaudojamas, kad uostamiestyje neliktų sudėtingesnių širdies chirurgijos ir kardiologijos operacijų. Ligoniams tektų važiuoti į Vilnių ir Kauną. Taip, apie tai nebuvo kalbėta viešai, pristatant reformą. Dabar garsiai taip pat niekas šito nepareiškė. Tai vienas iš lobistinių darbų, kuris pateko į viešumą. Toks sprendimas nepriimtas, tik ruošiamasi. Bet tokių minčių yra. Gavę ligoninių pertvarkos projektą padiskutavome su specialistais, išsakėme savo nuomonę.
Jonas Sąlyga, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas
Nėra tokių planų. Tik gandų lygiu. Pertvarkos projekte mačiau, kad širdies chirurgija ligoninėje liks. Nenumatoma tik širdies transplantacijų. Ligoninė yra aukščiausio respublikinio lygio, tad tokias paslaugas ir teiks.
Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas
Kuriamos darbo grupės, kuriose numatyta panaikinti ne tik kardiochirurgiją. Bet tai nesusiję su ligoninių sujungimu. Planuojama, kad Klaipėdoje neliks pačių sudėtingiausių ir brangiausiai apmokamų planinių operacijų: veido žandikaulių, neurochirurgijos, krūtinės, akių, kraujagyslių, pilvo chirurgijos, kardiologijos, kasos ir kepenų. Kai kurias iš šių operacijų Lietuvoje daro tik trys ligoninės: Vilniaus, Kauno ir mūsų. Šias paslaugas norima koncentruoti dviejose. Mūsų ligoninė taptų eiline ir teiktų tik primityvias paslaugas, nors daug metų siekėme priešingo rezultato. Kaip vertinu? Blogai. Parašėme raštus ministerijai. Pagal ES direktyvą sudėtingą pagalbą reikia priartinti prie paciento, o ne nutolinti. Per metus atliekama iki 100 pilvo, kasos ir kepenų operacijų, neurochirurginių – iki 200. Jei ministerija taip skaičiuoja, tai gal ir Kaune reikėtų uždrausti kepenų transplantacijas, kurių per metus atliekama vos kelios. Kai darbo grupės sudarytos tik iš vilniečių ir kauniečių, tai suprantame, kokie bus sprendimai.
Naujausi komentarai