Šiuo metu, kai rašau šį tekstą, Jungtinėse Amerikos Valstijose iš viso diagnozuota daugiau jau daugiau nei 33018 patvirtintų ir galimų COVID-19 atvejų.

Nuo šio viruso jau mirė 428 asmenys, o užsikrėtusiųjų yra visose penkiasdešimt valstijų, taip pat ir Amerikai priklausančiose teritorijose. Floridos valstijoje, kur šiuo metu gyvenu, užfiksuota daugiau nei 1171 atvejų, daugiausia – Majamio apskrityje. Keturiolika gyventojų mirė. Mano gimtojoje Niujorko valstijoje žinomi 15168 asmenys, sergantys šiuo virusu, o mirusiųjų – 122.

Šie skaičiai turėtų tik didėti. Dabar, kai girdime daug įvairių bendrų ir individualių sprendimų bei reakcijų į pandemiją, tokius pat testus, kuriuos dabar atliekame gyventojams, tikrindami jų kūno temperatūrą ir ieškodami viruso užuomazgų, turėtume atlikti ir politinėmis bei pilietinėms institucijoms – stebėti jas, ieškoti ligos simptomų.

Simptomai: Amerikos liga kelia iššūkius valdžios atstovams, piliečiams ir jų pasitikėjimui

Prieš leidžiant jurisdikcijoms, pramonės sektoriams ir bendruomenėms be apribojimų vykdyti bet kokią priimtą naują politiką ar iniciatyvą, reikia žinoti ir nustatyti institucinių ir pilietinių negalavimų simptomus trijose srityse.

Pirmiausia reikėtų apsvarstyti, ar dabartinis politinis vadovavimas yra patikimas ir užtikrina tvarką net ir nestabilioje situacijoje. Toliau reikia atsižvelgti į pilietinę atsakomybę – ar šalies gyventojai siekia apginti tiek asmeninius, tiek visos bendruomenės interesus. Trečiasis veiksnys, į kurį turėtume atkreipti dėmesį, yra visuomenės susitelkimas ir solidarumas, ir ar atstumo laikymasis daro kokią nors įtaką žmonių pasitikėjimui vienas kitu.

Galima tvirtinti, jog pacientas (šiuo atveju tai JAV) serga, jei žmonės nepaiso nustatytos tvarkos ir nepasikliauja šalies vadovais, elgiasi savanaudiškai, o atstumo laikymasis tik sustiprina dar iki pandemijos susiformavusį socialinį susiskaldymą.

Pacientas gali iš karto jausti visus simptomus, arba kiekvieną paeiliui. Esant tiek vienai, tiek kitai situacijai, reikia pasirūpinti JAV institucine ir pilietine sveikata, ją atstatyti.

Paciento ligos istorija ir diagnozė: politinio vadovavimo chaosas

Amerikietiškoji valdymo sistema yra unikali tuo, jog tam tikros galios suteikiamos federalinei vyriausybei, o kitos, pagal Konstituciją ar federalinį įstatymą jai nepriklausančios, suteikiamos valstijų, pavyzdžiui, Floridos, Niujorko ir Kalifornijos, vyriausybėms. Vienas šios sistemos privalumas yra tas, jog įprastomis sąlygomis valstijų valdymo organai gali sukurti įvairių politikų, padedančių išspręsti sudėtingas viešas problemas.

Įvertinus pastarųjų metų patirtį galima išskirti didelę įvairovę siūlymų, pateiktų priklausomybės nuo opioidų, imigrantų apsaugos ir integracijos, taip pat klimato kaitos klausimams spręsti.

Retkarčiais federalinės vyriausybės atstovai atmeta valstijų ir vietos savivaldų sprendimus; kartais patys juos priima, ir valstijų bei vietos savivaldos turi juos vykdyti. Viso to rezultatas yra politikų ir metodų mišinys, atitinkantis įvairias Amerikos piliečių normas ir vertybes. Tai taip pat reiškia, jog Amerikoje pilna valdžios atstovų, turinčių skirtingas sprendimų priėmimo teises ir galias, priklausomai nuo problemos.

Visuotinės pandemijos atveju tiek JAV prezidentas, tiek įvairūs visų penkiasdešimties valstijų valdžios atstovai turi tam tikras galias veikti vienašališkai arba gavus įstatymų leidžiamosios valdžios sutikimą. Kadangi ribos visuomenės sveikatos krizių atveju nėra aiškiai nubrėžtos, skirtingų lygių valdžios organų bendradarbiavimas yra kaip niekad svarbus.

Atsižvelgiant į tai, mūsų paciento – JAV – politinis vadovavimas turėtų būti stebimas ir tiriamas visais vyriausybės lygmenimis ir visuose departamentuose. Apklausęs ir ištyręs pacientą (tyrimo eigą aptarsiu vėliau), diagnozuoju jam numanomą institucinę ir pilietinę ligą, remdamasis nenuosekliu, nekoordinuotu ir emocinės paramos neteikiančiu politiniu vadovavimu.

Tyrimo rezultatai: tuščios viltys vietoje realių veiksmų

Pradėkime nuo vadovo, kurį lengviausia stebėti – prezidento Donaldo Trumpo. Mūsų paciento ligos pasireiškimą geriausiai galima apibūdinti dr. Anthony Fauci žodžiais. Jis yra Nacionalinio alergijų ir užkrečiamųjų ligų instituto direktorius, stovėjęs už prezidento daugumos jo konferencijų žinasklaidai metu.

„Science“ žurnalo 2020 m. kovo 22 d. leidime publikuotame interviu A. Fauci apie prezidento galimai neteisingus arba visuomenės sveikatai grėsmę keliančius pasisakymus atsiliepia taip: „Aš negaliu pribėgti, perimti mikrofono ir nustumti prezidento“.

Kaip filosofijos mokslų daktaras, pripažįstu, jog dažnai tiesiog reikalauju, žiūrėdamas į savo televizoriaus ekraną, kad pats Fauci arba kas nors kitas, tuo metu stovintis už prezidento, būtent taip ir pasielgtų. Taip elgiuosi todėl, nes žodžiai, kuriais prezidentas kreipiasi į visuomenę

per „Twitter“ platformą arba tiesioginio eterio metu, suteikia žmonėms netikras, bergždžias viltis. Jis taip pat naudoja susiskaldymą skatinančią politinę retoriką, kuri blaško ir nukreipia vyriausybės dėmesį nuo pagrindinės užduoties kovojant su pandemija: užtikrinti visuomenės saugumą ir sumažinti galimą socialinę, fizinę, psichologinę ir ekonominę žalą.

Šiuo trumpu situacijos aptarimu negaliu aprėpti visko, ką prezidentas yra pasakęs, arba kokiais įrašais yra pasidalinęs „Twitter“ platformoje vien tik per pastarąsias dvi ar tris savaites. Tačiau, pavyzdžiui, ankstyvuoju pandemijos plitimo laikotarpiu jis ją palaikė politinių oponentų ir žiniasklaidos sukurta apgaule, kurios tikslas yra sugriauti jo politinę karjerą.

Vis dar galima sutikti žmonių, kurie tiki šia absurdiška mintimi, ir atsisako pasirūpinti saviizoliacija bei laikytis atstumo nuo kitų asmenų. Kitas panašus pavyzdys būtų prezidento tvirtinimas, jog tam tikras bandymais nepatikrintas vaistas išgydo nuo COVID-19. Dėl šios priežasties, kaip pranešama jau pasirodžiusiose naujose ataskaitose, šio vaisto ėmė trūkti asmenims, sergantiems ligomis, prieš kurias jis iš tikrųjų yra veiksmingas.

Gydymas: vietinės pastangos

Net jei tokie šalies vadovai, kaip prezidentas D. Trump‘as, yra pavojingi ir leidžia suvokti, jog Amerikos sistema tikrai serga, bent jau reakcijos į pandemiją atžvilgiu, taip pat galima išskirti tokius valdytojus, kurie atstoja baltuosius politinės sistemos kraujo kūnelius.

Demokratai Andrew Cuomo iš Niujorko ir Gavin Newsom iš Kalifornijos, taip pat respublikonas Mike DeWine iš Ohajo valstijos elgiasi ramiai, apgalvotai ir ryžtingai, bendraudami su visuomene.

Jei jiems nepavyksta bendradarbiauti su federaline vyriausybe atitinkamu klausimu, jie pasistengia koordinuoti veiklą kartu su kitų valstijų vyriausybėmis ir kovoti su pandemija bent jau regioniniu mastu. Trumpai tariant, JAV jaučia prasto politinio vadovavimo simptomus. Jiems išgydyti reikalingas baltųjų kraujo kūnelių – valdytojų, įstatymų leidėjų ir merų – veiksmingumo gerinimas ir skatinimas.

Kiti veiksniai: sveikas protas

Ištyrus paciento – Jungtinių Amerikos Valstijų – pilietinę atsakomybę, taip pat, kaip ir politinio vadovavimo atveju, skirčiau numanomos institucinės ir pilietinės ligos diagnozę, kadangi pastebėta įprastų būtinųjų prekių ir atsargų (pavyzdžiui, tualetinio popieriaus, valymo priemonių, šviežios mėsos ir duonos gaminių) kaupimo tendencija, ir akivaizdžiai nepaisoma nurodymų laikytis atstumo. Pavasario atostogų metu, tokiu populiariu ir tinkamu studentų susitikimams, šimtai jaunuolių ilsėjosi Floridos ir Kalifornijos paplūdimiuose.

Prieš Volto Disnėjaus pasaulio uždarymą jo savininkai suorganizavo didžiulį vakarėlį, kuriame dalyvavo keli šimtai ir daugiau žmonių. San Fransisko mieste nurodymas laikytis atstumo buvo ignoruojamas, didelės įvairaus amžiaus žmonių grupės leido laiką parkuose ir kitose viešose erdvėse. Baruose, prieš šiuos uždarant, taip pat buvo sausakimša žmonių, kurie nebijojo dėl savo sveikatos ir nesirūpino kitų savijauta.

Vyriausybė retai prašo piliečių ką nors paaukoti dėl valstybės interesų. Kadangi kalbėdamas apie kovą su pandemija prezidentas Trump‘as naudoja karo metaforą, verta paminėti ir tai, jog 1968 m. paskutinį kartą gyventojams buvo padidinti mokesčiai karo išlaidoms apmokėti.

Tai neabejotinai susiję su rekordiniu šalies deficitu ir įsiskolinimais. Jei dabar kyla problemų prašant žmonių paprasčiausiai likti namuose ir nekaupti daugiau atsargų, nei jiems reikia, kas nutiks, kai reikės apmokėti sąskaitas, kilusias dėl užtikrinto amerikiečių saugumo?

Medicininio patikrinimo išvada

JAV taip pat jaučia ir prastos pilietinės atsakomybės simptomus. Jiems išgydyti reikia šiek tiek pakeisti vieno iš šalies įkūrėjų, Benjamin‘o Franklin‘o, žodžius. Jis rašė: „Bet kuri visuomenė, pasiryžusi paaukoti laisvę vardan trupučio saugumo, nenusipelnė nei vieno ir praras abu.“

Dabartinėje situacijoje mums visai tinkami tokie žodžiai: bet kuri visuomenė, pasiryžusi trumpam paaukoti truputį savo laisvės vardan ilgalaikio saugumo, nusipelnė tiek laisvės, tiek saugumo. Parodydami, kad sugeba kažką paaukoti, žmonės gali išsaugoti Amerikos esmę, kurią atspindi teisė ir laisvė. Laisvė, vis dėlto, nėra nemokama.

Ištyrus mūsų paciento politinį vadovavimą bei pilietinę atsakomybę ir atsigręžus į visuomenės susitelkimą ir solidarumą, diagnozė būtų ši: liga nenustatyta, tačiau pacientas stebimas. Socialinis susiskaldymas, kuris per pastaruosius kelis metus buvo sustiprėjęs dėl atskiroms visuomenės grupėms skirtų socialinių medijų iniciatyvų ir kabelinės televizijos žinių reportažų, dabar dar stipresnis, kadangi susiburti, susirinkti galima tik internete.

Vienodai mąstantys, vienodas pažiūras turintys žmonės dalijasi savo šališkomis idėjomis, baimėmis ir stereotipais. Prezidentui Trumpui COVID-19 pavadinus „kinų virusu“, ši viruso samprata pasiekia uždaras visuomenės grupes, ir po kelių mėnesių gali nulemti slaptą pasipriešinimo judėjimą, galbūt net ir fizinio smurto prieš Amerikoje gyvenančius azijiečius

protrūkius. Tokį pat vaidmenį atlieka ir frazės „apgaulė“ ir „žmonijos priešas“, vartojamos apibūdinant politinius oponentus ir nacionalinę žiniasklaidą.

Sėkmingi atvejai: ne viskas prarasta

Šie ligos požymiai kelia didelį nerimą, tačiau taip pat yra ir amerikietiškosios sistemos išgijimo vilties spindulių, nepaisant prastų politinio vadovavimo ir pilietinės atsakomybės rezultatų.

Šiuo atsiribojimo ir atstumo laikymosi laikotarpiu milijonams amerikiečių prarandant darbus, kai kurie asmenys renka ir aukoja pinigus neretai nepažįstamiems žmonėms, kad šie galėtų apmokėti nuomos mokesčius, nusipirkti maisto, ir pasirūpinti savo vaikais arba vyresnio amžiaus tėvais. Visiškai vienas kito nepažįstantys žmonės organizuoja virtualius vakarėlius ir kuria iki tol nebuvusius ryšius. Ne pelno siekiančios organizacijos buriasi, dirba kartu ir viena kitą palaiko, pasiruošusios išlikti arba kristi kartu.

Būtent ši amerikiečių visuomenės pusė sukėlė tokius šiltus jausmus Alexis de Tocqueville, jam besilankant XIX a. Amerikoje: vyriausybės paliktų spragų užpildymo pastangos suorganizuojant savanoriškas akcijas padėti kitiems.

Daug (iš tiesų per daug) piliečių elgiasi savanaudiškai ir neatsakingai, tačiau dauguma imasi tokių veiksmų, kuriuos jie patys laiko teisingais, ir kurie užtikrins šviesią jų bendruomenių ir šalies ateitį.

Pandemija pasibaigs, instituciniams ir pilietiniams negalavimams malšinti bus skirtas gydymas, tačiau kyla esminis klausimas – kas skirs ir taikys šį gydymą? Atsakymas yra užrašytas JAV Konstitucijos preambulėje. Tai mes, Jungtinių Valstijų žmonės... .