Pereiti į pagrindinį turinį

Sėdimas darbas prilygsta žalingam įpročiui: kaip sau padėt?

2024-10-30 08:00
LNK inf.

Šiais laikais sėdėjimo darbe išvengti sudėtinga. Apskritai, sėdėjimas žmogui evoliuciniu požiūriu yra visai nenatūralus ir net žalingas. Kaip sau padėti, patarė LNK studijoje apsilankęs kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas.

Freepik.com nuotr.

„Pirmiausia reikėtų suprasti, kaip sėdėjimas skiriasi nuo tų veiklų, kurias žmogus, kaip organizmas, kaip rūšis, buvo įpratęs daryti labai daug laiko. Žmonės vaikščioti ant dviejų kojų pradėjo prieš 4–5 mln. metų. Visą tą laiką mes turėjome medžioti, karstytis medžiais, bėgti, slėptis nuo plėšrūnų, atlikome įvairias fizines veiklas. Jos buvo skirtingos, įvairios, o paskutinius 40–50 metų dėl pramonės revoliucijos, kompiuterizacijos, industrializacijos mūsų darbe atsirado labai daug statinio krūvio ir daugiausia jo yra sėdima forma. Vadinasi, mes 4–5 mln. metų buvome įvairiai fiziškai aktyvūs, o tik paskutinius 40–50 metų tapome labai sėslūs ir pasyvūs, statiški. Vadinasi, sėdėjimas iš principo yra mums priešprigimtinė veikla, tai nėra ta veikla, kuriai mūsų kūnas išsivystė per tokį ilgą laiką“, – aiškino kineziterapeutas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Vis dėlto be sėdėjimo daugumoje profesijų turbūt neapsieisime. Tai ar yra kažkoks teisingas sėdėjimas?

– Vienareikšmiškai neapsieisime, bet ir atsakymas, deja, yra toks, kad sėdėti taisyklingai yra neįmanoma. Kadangi tai mums yra priešprigimtinė veikla, sąvoka „taisyklingas sėdėjimas“ net neturėtų būti vartojama. Kaip sėdėti mažiau sau pakenkiant? Sėdėti įvairiai. Kuo turėsime daugiau įvairių padėčių ir kuo pagal galimybes dažniau jas keisime, tuo mažiau patirsime žalos, susijusios būtent su sėdimu darbu.

– Dažniausiai sėdėti taisyklingai nėra patogu, dažniausiai patogiausia yra sėdėti susmukus. Ar taip labiau sau kenkiame?

– Sėdėjimas susmukus, kaip jūs sakote, labai dažnai yra susijęs su laikysenos raumenų silpnumu ir kai mes pajaučiame norą pakeisti padėtį, tarsi sustingo kūnas, norisi pasirąžyti, tai ir yra smegenų siunčiamas signalas, kad tu jau šitoje padėtyje išnaudojai savo resursus, pakeisk padėtį, leisk tiems raumenims pailsėti ir perkelk krūvį kitiems raumenims.

– Išsiaiškinome, kad apskritai sėdėjimas yra žalingas ir mums evoliuciškai nepriimtinas. Tačiau ar galima visgi išskirti pagrindines klaidas? Ką dar blogai darome sėdėdami, kai jau tenka sėdėti?

– Puikiai suprantu, kad jei kaip kineziterapeutas pasakyčiau: sėdėkite ne daugiau nei keturias valandas per dieną, mažai kam tai padėtų. Bendrieji patarimai būtų tokie – kas 40–60 minučių reikėtų pakeisti sėdėjimo padėtį, arba nebūtinai sėdėjimo, dirbdami prie stalo, galime stovėti, jei stalas yra keičiamo aukščio, galime sėdėti ne tik ant kėdės, galime sėdėti ant kamuolio, galime būti pusiau sėdimoje, pusiau stovimoje padėtyje, kuomet sėdima ant balno formos kėdės, kuri yra tokio aukščio, kad keliai dar būtų sulenkti, bet mes nesėdėtume. Žodžiu, yra įvairių tarpinių padėčių tarp sėdėjimo ir stovėjimo, ir kuo įvairesnių žmogus jų turi, tuo mažiau sau pakenks.

Sėdėjimas iš principo yra mums priešprigimtinė veikla, tai nėra ta veikla, kuriai mūsų kūnas išsivystė per tokį ilgą laiką.

– Jeigu jau jaučiame, kad skauda kūną sėdint, kokių pratimų galime atlikti tiesiog biure?

– Jeigu jaučiame norą pasirąžyti, tai yra signalas, kad jau reiktų pakeisti padėtį, ir būtų tobula, jei prieš keisdami padėtį padarytume keletą tempimo pratimų. Tai yra lengviausias ir efektyviausias būdas sau padėti išeiti iš to sąstingio.

Labai naudinga, kai sėdime, šiek tiek pasislinkti nuo kėdės į priekį, vieną koją ištiesti ant žemės, užlenkti pėdą į save ir laikant tiesią nugarą lenktis žemyn. Nereikia siekti kojos pirštų, nes nugarą reikia išlaikyti tiesą.

Kuo žemiau lenksitės, tuo labiau pajusite tempimą užpakalinėje kojos pusėje. Šią padėtį laikome apie 20 sekundžių. Tuomet tą patį padarome su kita koja ir jau neblogai būsime pratempę nugarinį kojos raumenį. Nereikia spyruokliuoti, neturi būti skausmo.

Dar vienas labai patogus būdas, kuris nereikalauja net atsitraukti nuo darbo vietos ar gultis ant kilimėlio: užsikelti koją ant kojos ir užkeltos kojos kelį spausti žemyn. Galite daryti tai delnais, alkūne, galite tuo metu skaityti ką nors telefone ir jūs jau tempsite sėdmens, klubo sritį. Taip padarę su viena koja, padarykite su kita.

Dar norėčiau akcentuoti tai, ką sakiau prieš tai, – nėra vienos tinkamos sėdėjimo padėties, ir jeigu jūs pusvalandį valandą atsėdėjote tiesiai kaip žvakė, „taisyklingai“, nieko blogo nėra atsisėsti, atrodytų, išsidrėbus. Jeigu tokią padėtį naudojate pailsėti nuo tos „taisyklingos“, nieko blogo tame nėra. Žodžiu, atsakymas yra kaita ir simetrija.

– Mokykloje mus mokė sėdėti taisyklingai. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai kalbame apie vaikus?

– Vėlgi taisyklės yra labai panašios. Esmė yra neužsibūti vienoje padėtyje ilgai. Kas gelbėja mokyklose – kad turime pertraukas, kurių suaugęs žmogus, užsimiršęs, įsitraukęs į darbus, tiesiog nepadaro. Labai svarbu yra padaryti pertraukėles, jeigu tenka ilgai sėdėti. Kalbant apie vaikus, vėlgi – kaita ir simetriją. Tėvams svarbu stebėti vaikų laikyseną, padėtį ruošiant namų darbus, būnant namuose, ir jei tėvams kyla įtarimų, kad galbūt vaiko laikysena keičiasi, kad jis ydingai būna palinkęs į vieną pusę ar pastebi, kad vienas petys yra aukščiau, tada reikėtų kreiptis į specialistus, kad patikrintų laikyseną.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų