Šaltuoju metų laiku kūdikius ypač smarkiai atakuoja virusai, sukeliantys sunkias kvėpavimo takų ligas. Šios ligos itin pavojingos naujagimiams, ypač neišnešiotiems kūdikiams, taip pat mažyliams, kurie turi įgimtą širdies ydą.

Siekiant apsaugoti nuo sunkių ligų, jiems švirkščiami specialūs antikūnai, kad neužpultų kvėpavimo takų infekcijas sukeliantis respiracinis sincitinis virusas. Tačiau šių vaistų užtenka ne visiems.

Sušvirkšti specialūs vaistai – monokloniniai antikūnai – neutralizuoja į organizmą patekusį virusą, kuris gali sukelti labai sunkių formų bronchiolitą, virusinį plaučių uždegimą. Persirgusiems kūdikiams kvėpavimo sutrikimas kartojasi, o sunkūs švokštimo priepuoliai tęsiasi iki 10–11 metų.

Neišnešioti kūdikiai dėl silpno imuniteto mažiausiai atsparūs šiam virusui. Juo užsikrėsti gali ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tačiau jiems liga pasireiškia tik varvančia nosimi, čiaudėjimu ar kosėjimu.

Kuo vaikas mažesnis, tuo liga pavojingesnė, nes jo kvėpavimo takai dar iki galo neišsivystę. Atlikti tyrimai parodė, kad per pirmuosius gyvenimo metus nuo 80 iki 100 proc. vaikų jau būna susidūrę su šiuo virusu. Tad nuspėti, kuriam jų liga pasireikš sunkia forma, sunku.

Didžiausia rizika kyla neišnešiotiems kūdikiams, gimusiems iki 28 nėštumo savaitės, taip pat tiems, kurie gimė turėdami sunkių širdies ydų ir kraujotakos sutrikimų.

Mažųjų pacientų apsauga nuo šio viruso kol kas rūpinasi Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Neonatologijos centras, Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinika ir Klaipėdos universitetinė ligoninė. Tikimasi, kad ateityje šį sąrašą papildys Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigos.

Lietuvoje vaistus numatyta skirti gimusiems iki 30 nėštumo savaitės ir jaunesniems, taip pat pirmojo gimtadienio dar neatšventusiems kūdikiams, turintiems sunkią širdies ydą.

Lapkritį mažyliai pradėti imunizuoti. Vaistų centralizuotai nupirko Valstybinės ligonių kasos. Jų pakaks 114 Lietuvos kūdikių. Vaistai skiriami pagal numatytas tam tikras indikacijas.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Neonatologijos centro vedėja Nijolė Drazdienė apgailestavo, kad dėl to, kad vaistai brangūs ir per mažai skiriama pinigų, negalima apsaugoti visų neišnešiotų kūdikių. Tad stengiamasi rūpintis pačiais silpniausiais, gimusiais iki 30 savaitės ir mažesniais, turinčiais sunkių įgimtų ydų.

Pirmą vaistų dozę mažylis gauna prieš išvykdamas namo. Paskui jie švirkščiami kas 30 dienų, nes būtent tokiam laikotarpiui viena vaisto dozė apsaugo mažylį nuo viruso poveikio. Vieno vaiko apsaugos kursui reikia penkių injekcijų.

N.Drazdienė paragino vaikus prižiūrinčius medikus priminti tėvams apie šią profilaktiką. Jai teko susidurti, kad gydytojai atkalbinėja nuo šios procedūros ir net gąsdina dėl liūdnų padarinių.

Gydytoja nuramino, kad tik trečią sezoną naudojamas vaistas dera su kitais skiepais. Jis tik neutralizuoja kūdikiams pavojingą virusą, bet neigiamo poveikio mažylio organizmui neturi.

Virusų sezonas siaučia lapkričio–balandžio mėnesiais. Respiracinio sincitinio viruso imunoprofilaktika pradėta 2006 m. rudenį ir tęsiama jau trečią sezoną. Lietuvos kūdikius ji saugo nuo ypač sunkių infekcijos formų, komplikacijų.