Specialistai įspėja: po skrydžio to geriau nedaryti

Specialistai įspėja: po skrydžio to geriau nedaryti

2025-10-01 16:44

Ilgi skrydžiai dažnai sukelia nuovargį, dehidrataciją ir galūnių patinimą. Daugelis žmonių bando greitai atsigaivinti lįsdami po dušu, tačiau gydytojai ir specialistai įspėja, kad tai ne visada gera mintis ir gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Specialistai įspėja: po skrydžio to geriau nedaryti
Specialistai įspėja: po skrydžio to geriau nedaryti / Freepik.com nuotr.

Kodėl po skrydžių nereikėtų skubėti į dušą, plačiau papasakojo gydytoja dermatovenerologė, odos klinikos įkūrėja Asta Dumbliauskienė.

– Kai paklausiau apie šią temą, ar pakėlėte antakį ir jūs?

– Kėliau tą antakį, nes iš pirmo žvilgsnio skamba kaip nesąmonė, kad po skrydžio negalima praustis. Bet, kaip ir kiekvienoje nesąmonėje, galima truputį pakapstyti giliau ir atrasti tiesos. Skrydis – tai sausa aplinka, žemas slėgis. Kabinoje būna tik 10–20 proc. oro drėgmės. Reiškia, oda dehidratuoja.

Mes nejudame, kraujotaka ir limfa lėtėja, tinstame. Jeigu dar vartojame alkoholio ar kavos – dehidratacija didėja. Oda sausėja, tampa jautresnė. Aišku, jeigu esate riebiaodis, tai ne apie jus, bet jeigu turite sausą, jautrią odą, linkusią dehidratuoti, sergate egzema ar atopiniu dermatitu – po skrydžio oda bus pavargusi, papilkėjusi, išsausėjusi.

Jeigu tokią pavargusią odą staiga užpilame karštu dušu ar baseinu – odai nepatiks. Tai nereiškia, kad nesiprausti, bet dušas turi būti švelnus, drungnas, vėsus.

– Tai ką tada daryti?

– Jeigu skrydis truko dvi valandas – nieko daryti nereikia, gyvenkite ramiai, jūsų oda nespėjo išdžiūti. Bet jeigu skrydis ilgas – 12 val. – odai verta padėkoti. Po tokio skrydžio pravartu 15 min. pasivaikščioti, gauti deguonies, pramankštinti kraujotaką.

Galima pagulėti pakėlus kojas, pamasažuoti. Tik tada – į dušą, bet vėsų ar drungną. Praustis švelniomis, neagresyviomis priemonėmis. Vėliau – palepinti odą drėkinančia kauke ar kūno losjonu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Socialiniuose tinkluose dažnai matome vaizdus, kai skrendama su veido kaukėmis. Gal visi turėtume taip daryti?

– Jei norisi padėti odai nedehidratuoti – galima užsidėti lakštinę kaukę ir su ja pabūti. Bet nepamirškite elementarios higienos: mes liečiame veidą, todėl kaukę reikia keisti. Ji negali būti 12 valandų ant veido. Tai sveikintina praktika, bet nemanau, kad visi ims masiškai skraidyti su kaukėmis.

– Ar tokia aplinka, kaip lėktuvas, yra vienintelė, kur kenkiame odai?

– Turiu nemažai pacienčių, kurios dirba biuruose, kur langai neatsidaro, vienoje patalpoje daug žmonių, o drėgmė – vos 20–30 proc. Tada net nereikia skristi, kad patirtum dehidrataciją. Tai paprasta patikrinti – užtenka higrometro. Odai reikia apie 50 proc. drėgmės. Jeigu rodmenys tik 30 proc., tada kitas žingsnis – statyti drėkintuvą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų