– Gydytojau, Velykos jau baigėsi, bet margučių dar liko – prisimarginom daugiau, nei reikėjo. Ar saugu juos dar valgyti ir kiek laiko po švenčių tai galima daryti?

– Klausimas tikrai slidus, nes kiekviena situacija yra labai individuali. Vieni žmonės margučius laiko šaldytuve, kiti palieka juos ant stalo kaip dekoraciją. Bet, iš tiesų, bet koks senas maistas visada kelia tam tikrą riziką sveikatai. Niekada negali būti tikras, ar tas margutis dar tinkamas, ar jau nebe. Kaip ir rekomenduoja visi gydytojai, maistą reikia laikyti tinkamomis sąlygomis, atšaldytą, ir vengti valgyti seną maistą. Jei jaučiate kokius nors negalavimus, be abejonės, geriausia pasitarti su gydytoju.

– O kaip su visomis tomis mišrainėmis, vyniotiniais, silkėmis ir kitais šventiniais skanėstais – kiek ilgai dar galima jais džiaugtis? Ar vis dėlto reikėtų gaminti tik vienai dienai ir po to ruošti šviežią maistą?

– Vėlgi, viskas priklauso nuo to, kaip maistas buvo laikomas. Jei, pavyzdžiui, pavalgėm mišrainės ir iš karto padėjome likučius į šaldytuvą, kelias dienas dar tikrai galima ją valgyti. Tačiau dabar šilti orai ir nežinia, kur ir kaip tas maistas laikomas. Todėl rizikuoti nerekomenduoju. Negaliu pasakyti, kad šimtu procentų visada saugu. Jei žmonės vadovaujasi sveiku protu, nebūtinai tą maistą iš karto išmesti.

– O kas iš tiesų vyksta su maistu, jei jis visą dieną stovi kambario temperatūroje? Tarkim, ryte susėdome prie šventinio stalo, palikome viską ant jo visai dienai, vakare vėl pavalgėm, tada padėjom į šaldytuvą, o kitą dieną vėl išėmėm – kiek tai kenkia maistui?

– Na, be abejo, didžiausias pavojus mums – tai bakterijos, mikrokultūros ir mikroorganizmai, kurie dauginasi maiste tuo metu, kai jo nevalgome. Tie mikroorganizmai gali lengvai daugintis, ypač jei aplinka yra šilta, o maistas laikomas ne šaldytuve. Tokiu atveju jų prisidaugina gerokai daugiau, ir jie gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą bei kitus nemalonius simptomus, susijusius su tokio maisto vartojimu. Pats maistas, sakyčiau, nebent gali denatūruoti, pavyzdžiui, majonezas gali susisluoksniuoti, mėsa patamsėti. Bet tokia oksidacija savaime dažniausiai nekelia didelio pavojaus. Daug svarbesnė rizika – būtent bakterijų augimas. Tai yra tas pavojus, kurį žmogus prisiima valgydamas nešviežią ar netinkamai laikytą maistą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jūs, kaip šeimos gydytojas, ar po Velykų, ar kitų švenčių sulaukiate daugiau pacientų, besiskundžiančių dėl su maistu susijusių negalavimų?

– Šiandien, pavyzdžiui, asmeniškai turėjau tik vieną tokį atvejį. Negaliu kalbėti už visas kolegas, bet, sakyčiau, tai labai priklauso nuo konkretaus regiono, nuo to, kaip ilgai žmonės šventė. Tradiciškai žmonės kreipiasi su skundais dėl pilvo skausmų, viduriavimo, pykinimo, vėmimo – tokie klasikiniai atvejai. Kartais būna, kad žmonės ne tik prisivalgo riebaus maisto, bet dar ir pavartoja alkoholio – o tada viskas susideda į gana platų nusiskundimų spektrą. Sakyčiau, pagrindiniai nusiskundimai – kaip tik tokie. Retkarčiais pasitaiko ir pacientų su karščiavimu, stipriu viduriavimu ar vėmimu – tada jau tikrai reikia į situaciją žiūrėti rimčiau, nes jau gali būti ne tik persivalgymas, bet ir infekcinis procesas. Bet kartais tikrai sunku pasakyti, ar žmogus blogai pasijuto dėl netinkamo maisto, ar galbūt pasigavo kažkokį virusą nuo kito žmogaus. Ypač kai šeimoje yra vaikų – jie dažnai iš lauko parsineša visokių gėrybių, liečia viską neplautomis rankomis, o paskui visi ir pasidalina.

– Bet kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Na, tarkim, jei trečią dieną vis dar valgai margučius ar mišrainę, ir pradedi jaustis blogai – kiek dar verta bandyti sveikti namuose, o kada jau reikia pagalbos?

– Manau, viskas priklauso nuo žmogaus savijautos. Jei žmogus tikrai blogai jaučiasi – mes, gydytojai, tam ir esame, kad įvertintume, apžiūrėtume, nuspręstume, ar tai tiesiog persivalgymas, ar jau reikia rimtesnės pagalbos. Nes žmonės labai skirtingi. Vienas dalykas – jaunas žmogus ar paauglys, kuris tiesiog truputį apsivalgė, gal vemia, bet atsigėręs skysčių po kelių valandų jau ir vėl jaučiasi gerai. O visai kita – žmonės, kurie, pavyzdžiui, turi elektrolitų disbalansą organizme. Po kelių vėmimų jiems jau gali atsirasti širdies permušimų, ritmo sutrikimų. Galima sakyti, kad žmonės, turintys lėtinių ligų – tarkim, sergantys cukriniu diabetu – jei suvalgo per daug saldaus, jiems gali prireikti rimtesnio požiūrio ir gydytojo pagalbos. Tai, vėlgi, rekomenduočiau vadovautis sveiku protu. Jeigu jau jautiesi blogai, tai reikia kreiptis į gydytoją.