- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsibrėžtam tikslui, kad Lietuvos žmonės gyventų sveikiau ir ilgiau, koją kiša didelis mirtingumas dėl autoįvykių, apsinuodijimų, kitų išorinių priežasčių, taip pat triukšmo lygis, dėl kurio neigiamo poveikio skundžiasi vis daugiau gyventojų.
Antrasis Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos tikslas – kad mažėtų gyventojų sveikatos netolygumai.
Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė (toliau – VGT) – kuri iki 2020 metų turėtų pasiekti 75,8 metų. Užsibrėžta, kad VGT skirtumas tarp vyrų ir moterų sumažėtų iki 9,5 metų.
Kaip parodė šiais metais Higienos instituto atliktas tyrimas, nuo 2012 iki 2017 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo iki 75,8 metų, o vyrų ir moterų VGT skirtumas per tą patį laikotarpį sumažėjo iki 9,68 metų.
Jeigu VGT pokyčiai ir jos skirtumai tarp vyrų ir moterų vyktų tokiu pat tempu, labai tikėtina, kad 2025 metais būtų pasiektas pagrindinis Lietuvos sveikatos strategijos (LSS) tikslas - vidutinė gyvenimo trukmė siektų 77,5 metų.
Strategijoje daug dėmesio skiriama saugesnės socialinės aplinkos kūrimui, įsipareigota mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį pagal tris rodiklius: mirtingumą dėl savižudybių, skurdo rizikas ir socialinės atskirties patiriančių asmenų dalį bei asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kurie susiduria su ekonominiais sunkumais, dalį.
Mirtingumo dėl savižudybių rodikliai gerėjo nuo 2014 metų iki 2017 metų, nors 2013-aisiais buvo stebėta priešinga tendencija. Lietuvoje per 6 metus mirtingumas dėl savižudybių sumažėjo 14,8 proc. Praėjusias metais sumažėjimas siekė 7,5 proc.
Skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalis kito netolygiai. Per 6 pastaruosius metus šios grupės asmenų sumažėjo 8,9 proc. Džiaugtis pasiektu tikslu iki 2020 metų pasiekti pageidaujamą rodiklį anksti, mat nuo 2016 iki 2017 metų skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų padaugėjo.
Sveikatai palankios fizinės darbo ir gyvenamosios aplinkos srityje vertinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, žmonių, kenčiančių nuo triukšmo, dalies ir mirtingumo dėl išorinių priežasčių pokyčiai.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paskutiniais duomenimis, sumažėjęs, bet didesnis nei 2013-2015 metais. Iki 2014 metų buvo pastebimas dujų kiekio mažėjimas, bet vėliau, iki 2016 metų, tarša didėjo.
Žmonių, kenčiančių nuo triukšmo, dalis 2013-2015 metais augo, bet iki 2017 m. mažėjo iki žemesnio lygio nei 2012 metais. Vis dėlto toks pokytis per mažas įsipareigojimui pasiekti.
Higienos institutas konstatuoja, kad gali būti sudėtinga įgyvendinti ir antrąjį tikslą, jeigu mirtingumas dėl išorinių priežasčių (transporto įvykių, nuskendimų, apsinuodijimų ir pan.) nepradės mažėti sparčiau nei iki šiol. 2013-2017 metais mirtingumas dėl išorinių priežasčių tolygiai mažėjo, bet nepakankamai.
2012 metais mirčių dėl išorinių priežasčių sumažėjo 18,9 proc. (nuo 122,5 iki 99,3 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų), tačiau iki 2025 metų mirtingumą dėl išorinių priežasčių siekiama sumažinti iki 51,7 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.
Sveikos gyvensenos formavimą Higienos institutas vadina viena iš sričių, kur Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinama ne taip, kaip tikėtasi. Vis dėlto, pradedant 2016 metais, tiek tabako suvartojimo vienam gyventojui per metus skaičius, tiek mirčių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo skaičius mažėjo.
Ketvirtasis LSS tikslas – užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, kuri tenkintų gyventojų poreikius. Siekiant jo šeimos gydytojų skaičius jau pasiekė 2020 metų siekinį ir padidėjo 20,3 proc., išlaidų prevencijai ir visuomenės sveikatos priežiūrai dalis tarp einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų taip pat pasiekė 2020 metų siekinį – padidėjo 82 proc.
Kūdikių mirtingumas 2016 metais dar buvo rimta problema, bet 2017 metais labai sumažėjo ir buvo netgi 27,6 proc. mažesnė nei siekiama 2020 metais.
Slaugytojų (įskaitant akušerius), tenkančių vienam gydytojui, skaičius nėra patenkinamas: 2015 metais pastebėtas jo padidėjimas, bet vėliau ir vėl matomas mažėjimas iki pat 2017 metų.
Paskutiniais duomenimis, standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų sumažėjęs, tad siekinys mažinti mirtingumą nuo šių ligų – pasiektinas.
Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos ir valdžios sektoriaus išlaidų dalis tarp visų sveikatos priežiūros išlaidų buvo labai sumažėjusi 2013 metais, bet iki 2016-ųjų jos didėjo.
Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojimu Lietuvos sveikatos strategijos vykdymo vertinimą kasmet atlieka Higienos institutas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai galės atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams4
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. ...
-
Konkursas į Panevėžio ligoninės vadovus neįvyko, SAM dar kartą ieškos naujo direktoriaus
Nei vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, konkursas į Respublikinės Panevėžio ligoninės (RPL) direktoriaus pareigas neįvyko ir artimiausiu metu bus skelbiamas iš naujo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsa...
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?16
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą17
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?8
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai9
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais186
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...