Kaip kovoti ir įveikti šią ligą bei kiek čia gali padėti mitybos keitimas ar didesnis fizinis aktyvumas, plačiau papasakojo Lietuvos nutukimo asociacijos prezidentė Auksė Domeikienė. 

– Ar lietuviai yra nutukę ir ar tai yra problema? 

– Lietuviai ne nutukę, o serga nutukimu. Pagal epidemiologines duomenų bazes, apie 20 proc. serga nutukimu. Europos Sąjungoje šiuo metu priskaičiuojama 14 proc., tai mes šiek tiek viršijame negatyvia prasme. Prognozuojama, kad žmonių, sergančių šia liga, vis didės ir didės.

– Kokio amžiaus žmonės susiduria su šia problema ir kas tai lemia? 

– Ši liga pasižymi tuo, kad jai nėra amžiaus. Žmogus, gimęs ir turintis tam tikrus rizikos veiksnius aplinkoje, paveldėtus susirgimus ir polinkius, gali nuo pat gimimo sirgti nutukimu. Mūsų vaikai pradeda sirgti nutukimu būdami darželyje, mokykloje ir tai lemia, be abejo, blogą sveikatą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas padeda kovoti su šia liga: keičiama mityba ar didesnis aktyvumas? 

– Abu. Iš tikro turime nuo pat savo gimimo gyventi, o ne tik leisti laiką prie televizijos, prie kompiuterių, prie telefonų. Ta liga atsirado dėl to, kad mes nebegyvename. Maistas yra lengvai prieinamas, eidami per kavines matome daug pyragėlių, o mūsų to protėviai neturėjo. Atsirado daug maisto, kuris nebūtinai yra pilnavertis. Be abejo, nesame fiziškai aktyvūs: mašinos, transportavimas – mes nebejudame.

Mums maisto nereikia auginti ir turbūt nepasakysite, kad patiriame labai daug streso. Vien tie socialiniai tinklai sukelia streso – kas gražesnis, puikesnis ir tai jaunam žmogui yra ypač svarbu, nes jis nori būti vertingas. Mityba ir fizinis aktyvumas labai svarbu. 

Dažniausiai nutikimu serga ne vienas šeimos narys.

– Jeigu nebepadeda keičiama mityba ir didesnis fizinis aktyvumas, ko žmonės griebiasi arba ką pataria gydytojai? 

– Su ja nereikia kovoti, su ja reikia susigyventi. Mityba ir fizinis aktyvumas turi visada eiti. Aišku, būtų gerai, kad ta liga nesusirgtume ir iš anksto tą darytume. Jeigu dar atsiranda labai daug komplikacijų, tai yra susiję su širdies ligomis, su plaučių ligomis, onkologija ir žmogus turi nutukimą, prie gyvensenos ir fizinio aktyvumo, be abejo, jau turime galimybę skirti ir medikamentinį gydymą. Jeigu tai nepadeda, skirti ir chirurginį gydymą. Yra daug skirtingų būklių.

– Pavyzdžiui, vaistinėse yra visokių papildų preparatų. Ar tai gali būti pagalba?

– Preparatai, papildai dažniausiai tikrai dalis jų yra nekenksmingi, nes jie būna gausus skaidulų, ką iš tikro mes turėtume gauti iš mūsų kasdienio maisto. Bet jeigu skubame, neturime laiko ir sudaro racioną sveikatai nepalankus maistas, tai tos skaidulos pagelbėja.

Žmogus turi keisti savo gyvenimą, turi atsirasti sveikos mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, šeimoje valgymo tradicijos, nes dažniausiai nutikimu serga ne vienas šeimos narys. Blogiausia, kad tokiose šeimose labai didelė rizika susirgti ir vaikams.

– Kaip dažnai žmonės nutukimą arba šią ligą maišo painiojo su antsvoriu? 

– Antsvoris yra būklė prieš nutukimą. Tai viskas priklauso nuo kūno masės indekso. Jeigu, sakykime, jis viršija normos ribas, tai yra ta būklė, kai žmogus turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad nutukimo nebūtų. Tai jau yra raudona vėliavėlė. Norėtųsi, kad antsvoriu sergantys žmonės pradėtų galvoti apie savo gyvenseną, nes dar yra galimybių nesusirgti nutukimu.