Infekcijos požymis

Vaistininkė Asta Krušnienė paaiškina, kad žaizda supūliuoja dėl į ją patekusių bakterijų. Į jas sureaguoja organizmo imuninė sistema, kuri stengiasi iš kūno pašalinti visus nešvarumus, todėl susidaro pūliais vadinamas skystis. Jis sudarytas iš mirusių baltųjų kraujo kūnelių, bakterijų ir negyvų audinių.

„Pirmasis infekuotos žaizdos požymis ir yra pūlių susidarymas – jie gali būti balkšvi, geltoni ar žalsvi. Žaizda taip pat parausta, atsiranda patinimas, jautrumas, pažeista vieta skleidžia nemalonų kvapą, gali būti jaučiamas skausmas. Jei aplink nėra piktvočių, galima naudoti dezinfekcinius tepalus ar purškalus, taip pat skausmą ir uždegimą mažinančius antibakterinius tepalus, kuriuose būtų pūlinio mazgelio (geluonies) brendimą ir atsiskyrimą nuo sveikų audinių skatinančių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, joduoto povidono ar oktenidino dihidrochlorido, fenoksietanolio. Jei nežinote, koks tepalas ar kita priemonė būtų veiksmingiausia individualiu atveju, vertėtų apsilankyti pas gydytoją ar vaistininką ir pasikonsultuoti dėl tinkamiausios priemonės parinkimo“, – sako A. Krušnienė.

Žaizdą taip pat reikėtų pertvarstyti steriliu tvarsčiu kasdien, kad būtų kuo labiau sumažinama infekcijos rizika.

Jokiu būdu nespausti

Anot vaistininkės, nemaža dalis žmonių vis dar mano, kad greičiausias būdas išvalyti žaizdą nuo pūlių ir leisti jai užgyti yra fizinis pūlių pašalinimas juos išspaudžiant. Deja, taip galime padaryti tik dar daugiau žalos – galima sukelti infekcijos plitimą ir net gilesnių audinių pažaidą.

„Bandydami patys spausti pūlius, galite labai lengvai pabloginti situaciją. Namuose dažniausiai nėra tinkamų sąlygų sterilumui užtikrinti, todėl išauga dar sunkesnės infekcijos rizika. Spaudžiant pūlius, bakterijos gali išplisti į kitus audinius ir kraują, sukeldamos rimtų komplikacijų. Negana to, spaudimas gali sukelti audinių pažeidimų, kraujosruvų ir apsunkinti gijimo procesą“, – sako vaistininkė.

Kai kuriais atvejais, jei infekcija paveikia ir gilesnius audinius ar plinta į organizmą, žmogus pradeda karščiuoti, skauda raumenis, atsiranda šaltkrėtis, pažeista vieta įsitempia, tampa dar labiau skausminga. Tokiu atveju reikėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris gali paskirti vietiškai tepamus arba net geriamus antibiotikus, parinkti tolesnį gydymo procesą ar kai kuriais atvejais, pašalinti pūlinius intervenciniu būdu.

Padariniai gali būti rimti

Vaistininkė pabrėžia, kad jei žaizda didelė, neparodžius jos gydytojui ir nesiimant atitinkamų priemonių, galima sau rimtai pakenkti. Ypač tada, jei sergama lėtinėmis ligomis, nusilpus imuninei sistemai ar trūkstant įvairių vitaminų ir mineralų.

„Nesiimant atitinkamų veiksmų infekcijai gydyti, gali kilti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, išsivystyti lėtinis uždegimas, kuris gerokai sulėtina gijimą ir padidina dar didesnės infekcijos riziką, nes žaizda ilgą laiką būna atvira ir nesugijusi. Taip pat atsiranda absceso susidarymo tikimybė – tai pūlių kaupimasis gilesniuose audiniuose. Tokiu atveju gali prireikti net chirurginio įsikišimo ar gydymo ligoninėje. Blogiausia, kas gali nutikti, – infekcija plis į kraują ir paveiks visą organizmą, sukeldama sepsį. Jis, nors ir retais atvejais, gali turėti tragiškų padarinių“, – priduria vaistininkė A. Krušnienė.

Susižeidus yra labai svarbu pasirūpinti žaizda tinkamai ir kuo labiau sumažinti sąlyčio su bakterijomis riziką. Jei pastebima, kad žaizda sunkiau gyja, nesusidaro šašas, pažeistos vietos kraštai keičia spalvą, tinsta – būtina pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.