Miško kelius keturračiais ariantys „gamtos mylėtojai“ - galvos skausmas didžiajai daliai Lietuvos urėdijų. Tačiau ne visoms. Jei prie vairo sėda aplinkosaugininkės vyras, toks pasivažinėjimas tampa ir legalus, ir naudingas. Juk taip „lyginamas“ miškavežių sugadintas kelias.

Bekelės vandalų problema nedigsta, o istorijos Lietuvos miškuose kartojasi. Po GRYNAS.lt straipsnio apie „miško erelius“, anoniminis skaitytojas perdavė informaciją apie Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūroje dirbančios vyr. specialistės vyrą, kuris esą taip pat nevengė gamtos niokojimo pomėgio viešai demonstruoti socialiniame tinkle „Facebook“. „Mano manymu, aplinkosaugininkė apie tai žino, tačiau toleruoja“, - laiške rašo skaitytojas.

Urėdijoje problemos nėra

GRYNAS.lt kalbinta aplikosaugininkė teigė, kad vyras važinėjosi viską suderinęs su privačiais žemės savininkais. „Kalbant apie nuotraukas miške, man tai panašu į statutinį kelią. Jeigu žmogus klimpsta, tai nereiškia negražaus važinėjamo, galbūt tiesiog kelias nesutvarkytas ar blogos būklės“, - pasakojo ji.

Tuo tarpu Biržų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Alvidas Kurklietis patikino, kad jų prižiūrimuose miškuose „miškų erelių“ problema neegzistuoja. „Negalėčiau pakomentuoti ar privačiuose miškuose to nėra, bet valstybiniuose šios problemos tikrai nėra“, - sakė A. Kurklietis.

Papasakojus apie susidariusią situaciją dėl aplinkosaugininkės ir galimai nelegalios jos vyro veiklos, A. Kurklietis pripažino, kad minimą vyrą pažįsta, bet nežinojo apie tokį jo pomėgį važinėtis visureigiais ir „draskyti“ kelius. „Medžiotojai turi tokią techniką ir jie gali privažiuoti beveik bet kur. Aš norėčiau pagirti medžiotojus, kad proto važinėti miškais padoriai jiems tikrai užtenka“.

Urėdai važinėti leidžia

„Tokio pobūdžio pasivažinėjimas visureigiais man labiau primena visureigių gerbėjų reidus, kurie paprastai būna suderinti, bent jau mūsų rajone“, - pamatęs nuotraukas komentavo A. Kurklietis. Urėdo pavaduotojas papasakojo, kad paprastai visureigių sporto mėgėjų klubas iš Pasvalio „4x4 Pasvalys“ organizuoja „reidus“, kurių metu važinėjasi miškais. Tiesa, minėto klubo sąrašuose aplinkosaugininkės vyro nėra.

„Yra buvę keli kartai, kada pasvaliečių klubas kreipėsi į urėdiją ir prašė leidimo važinėtis miško keliais. Derinami keliai, laikai, datos ir leidimai išduodami“, - apie legalių pasivažinėjimų galimybes pridūrė A Kurklietis. Tiesa, jam nežinoma, ar tokie dalykai vyksta visoje Lietuvoje. Jų prižiūrimuose miškuose tokie pasivažinėjimai vyksta „kartą per metus ar net šiek tiek rečiau“.

Apie teisę leisti urėdams rengti tokius pasivažinėjimus GRYNAS.lt teiravosi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjo Viktoro Karašauskio.

Valstybės pareigūnas pasakojo, kad tokių leidimų išdavimas įstatymais nėra reglamentuotas, bet tai nereiškia, kad urėdai neturi teisės tokius leidimus teikti. „Jeigu urėdai įsitikinę, kad miško keliams ir gamtai nebus daroma jokia žala, tuomet nematau nieko blogo. Tačiau reikia atsiminti, kad pagal įstatymus Lietuvoje leidžiama važinėti tik keliais. Urėdai visureigiams dar galėtų leisti pasivažinėti technologinėmis linijomis, kurios padaromos miško darbų metu, kuomet reikia ištraukti miškavežiais medieną ir pan., tačiau važinėti grynai mišku negali niekas ir urėdai tam teisės duoti negali“.

Žala gamtai išliks

Tačiau, ar pasivažinėjimai legalūs, ar ne, miškui žala vistiek padaroma. Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Danas Augutis pasakojo, kad didžiausia grėsmė gamtai yra automobilių keliamas triukšmas ir buveinių naikinimas. „Jei tokie legalūs pasivažinėjimai vyksta pavasarį ar vasarą, tuomet tikrai galime šnekėti apie žalą gamtai. Juk tais metų laikais neleidžiama vykdyti ir miško darbų, nes tai trikdo paukščius ir žvėris. Jeigu visureigių ar keturračių pasivažinėjimai būtų legaliai leidžiami visur ir bet kada, tuomet vieni triukšmautojai ir niokotojai (miško darbų transportas - aut. past.) būtų pakeisti kitais“.

Geriausias variantas, anot D. Augučio, būtų tuomet, jei tokie legalūs pasivažinėjimai vyktų tikrai retai. Geriausia rudenį arba žiemą. „Svarbiausia, kad tai netaptų masiniu reiškiniu. Ši „pramoga“ populiarėja, todėl ankščiau ar vėliau vistiek reiks legalių pasivažinėjimų tvarką reglamentuoti, nes, palikus įstatymuose landas, „vėliau pro jas galima bus dramblį prakišti“, - ironizavo Lietuvos gamtos fondo darbuotojas.

Problema didėja, nubausti sunku

Tai, kad „miško erelių“ problema Lietuvoje darosi vis rimtesnė, patvirtino ir Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyr. specialistas Dariaus Stonis. Anot jo, legalūs pasivažinėjimai labai reti. „Sugalvojo draugeliai, išvažiavo ir pirmyn. Iš normalaus žvyruoto miško kelio gali nieko nebelikti. Uždrausti važinėti keturračiais ar visureigiais negalime ir tam nėra reikalo. Problema neegzistuotų, jei visi važinėtų keliais tiesiog tvarkingai“.

D. Stonis neprieštarautų ir pasivažinėjimams neregistruotais keliais, jei žmogus važiuoja pasigrožėti gamta ar medžioti, bet nesuvokia, kam reikia „piestu statyti keturračius“ ir arti kelius bei miško paklotę. „Po tokių „grožėjimųsi“ vėliau nebelieka kuo ir grožėtis“, - pasakojo specialistas.

Kita problema – baudos. Pagal galiojančius įstatymus, važiavimas bekele yra baudžiamas nuo 50 iki 200 Lt, o už kiekvieną suniokotą miško paklotės kvadratinį metrą skiriama 5 Lt bauda. Tačiau vietoje sugauti „erelius“ labai sunku, nes nei policija, nei urėdiją neturi tiek pajėgumų, kad sužiūrėtų visus kelius. „Vien iš nuotraukų neįmanoma pasakyti nei kur važinėjimąsi, nei kada. Visuomet prisigalvojama įvairių pasiteisinimų“, - prisiminė D. Stonis.

D. Augučio nuomone, nuo bekelės vandalų dažnai nukenčia privatūs miškų savininkai. Jam teko nekartą girdėti jų nusiskundimus. Pagal įstatymus, policija turėtų pradėti kiekvieno oficialiai gauto skundo tyrimą, tad viena išeitis privačių miškų savininkams – visuomet kreiptis į policiją. Kita išeitis – patiems imtis iniciatyvos apsaugoti savo valdas. „Lietuvos gamtos fondas prižiūri kelias saugomas teritorijas. Ankščiau, susidurdavome su keturračių ir visureigių pasivažinėjimų sukeliamomis problemomis, bet neseniai įsirengėme stiprias ir plačias kelio užkardas. Greitai vandalai dingo, nes nebegalėjo važinėtis, kaip jiems patinka“, - išeitį siūlė pašnekovas.

GRYNAS.lt primena, kad bekelės mėgėjų bendruomenė motomanai.lt yra sudariusi žemėlapį, kuriame nurodytos vietos, kuriose legaliai ir nežalojant gamtos galima pasivažinėti keturračiais ir visureigiais.