Didžioji dalis Lietuvos vairuotojų automobilio technine būkle susirūpina, jei kas nors sugenda arba prieš techninę apžiūrą.  Rinkdamiesi autoservisą, lietuviai pasikliauja draugų rekomendacijomis.

Atliko apklausą

Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ rugsėjo 14–19 d. atliko apklausą internete, kaip dažnai lietuviams tenka rūpintis automobilio technine būkle, lankytis autoservise ir kuriuos smulkius remonto darbus jie atlieka patys.

Apklausoje dalyvavo 1 082 vairuotojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. 92 proc. apklaustųjų vairuoja nuosavą automobilį, 12 proc. – įmonės, o 7 proc. važinėja su kito asmens automobiliu.

Du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad automobiliu rūpinasi patys. Ketvirtadalis atsakė, kad jų automobiliu rūpinasi kitas šeimos narys, o tik 5 proc. pripažino, kad automobilį patiki kitam asmeniui. Savo automobiliu patys rūpinasi beveik visi vyrai – 90 proc., tarp moterų pačios automobiliu rūpinasi 44 proc.

Taiso, kai šis sugenda

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus, per apklausą respondentų teirautasi, kaip dažnai jiems kyla techninių automobilio problemų.

„Apibendrinus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad kas mėnesį ar net dažniau techninių automobilio problemų kyla vos 6 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių. Trečdalis pripažino, kad kartą per tris mėnesius tenka rūpintis automobilio technine būkle, taip pat trečdalis teigė, kad techninių automobilio problemų kyla kartą per pusmetį, – pasakoja A. Norkevičius. – Ketvirtadalis apklaustųjų su techninėmis automobilio problemomis susiduria tik kartą per metus.“

A.Norkevičius pasakojo, kad lietuviai susirūpinti automobiliu linkę tik iškilus problemai. Pusė apklaustųjų į autoservisą važiuoja tuomet, kai mašina sugenda. Taip pat suskubti taisyti automobilį juos priverčia besibaigianti techninė apžiūra – tuomet servise apsilanko 37 proc. apklaustųjų.

Tik penktadalis dalyvavusių apklausoje teigė, kad automobilį autoservise tikrina planuotai, kas tam tikrą laiko tarpą. Tiek pat respondentų jame lankosi prieš ilgesnę kelionę.

Automobilių žinovas ir lenktynininkas Artūras Pakėnas tokius lietuvių įpročius aiškina ne tik taupumu, bet ir tuo, kad jie neįvertina automobilių susidėvėjimo laipsnio.

„Daugumos vairuotojų automobilinis išprusimas gana žemo lygio ir neretai mašina prilyginama kitai buitinei technikai, todėl ir taisyti suskumbama, kai jau sugenda, kaip  televizorių ar kompiuterį, – pastebi A.Pakėnas. – Dalis vairuotojų tiesiog nesuvokia, kad automobilis turi techninių problemų. Pavyzdžiui, išsiderino ratų geometrija, jau stipriai susidėvėjusios lankstinės jungtys, paseno guminės detalės – lankstų  apsaugai, dirželiai, aušinimo žarnos, susidėvėję amortizatoriai. Toks automobilis dar važiuoja, tačiau jo valdymo savybės akivaizdžiai nebeatitinka saugaus ir patikimo vairavimo reikalavimų. Jį ne tik sunkiau vairuoti, bet jis gali sugesti bet kurią akimirką.“

Apie saugumą negalvoja

Vieno autocentro direktorius Vytenis Skardžius pastebi, kad rūpindamiesi savo automobilių technine būkle lietuviai labiau galvoja apie laiko ir pinigų taupymą nei apie grėsmes ir saugumą kelyje.

„Apklausos rezultatai tik patvirtina, kad lietuviai labiau linkę tikėtis, kad nieko nenutiks, kad kaip nors pavažinės, o būna, kad ir apie techninę apžiūrą pamiršta, – pasakojo V. Skardžius. – Todėl nenuostabu, kad ir automobiliai, važinėjantys mūsų gatvėmis, ne visi techniškai tvarkingi. Tai galima paaiškinti tik noru sutaupyti ir pinigų, ir laiko. Ne dažnas paskaičiuoja, ar iš tikrųjų sutaupo rizikuodamas savo saugumu. Be to, apleistas automobilis vis tiek kada nors suges, o tada jį bus sunkiau  pataisyti.“

Kad į techninę automobilių apžiūrą ne visi vairuotojai žiūri atsakingai, patvirtina ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.

„Su galiojančia technine apžiūra Lietuvoje eksploatuojama apie 1,35 mln. automobilių. Mūsų skaičiavimais, dar apie 150 tūkst. automobilių važinėja neperėję techninės apžiūros, – teigė G.Šlėderis. – Pastebime, kad nemažai vairuotojų atvyksta į techninę apžiūrą su pasibaigusiu techninės apžiūros galiojimu. Vėluoja iki mėnesio – 45 proc., daugiau nei mėnesį – 2,5 proc. Dalis jų tiesiog pamiršta, kad baigėsi techninės apžiūros galiojimas.“

Pasak G.Šlėderio, dalis vairuotojų atvyksta pasitikrinti automobilio, kai reikia atlikti techninę apžiūrą. Jie paprašo, kad surašytų visus trūkumus, o paskui važiuoja į autoservisą šalinti trūkumų ir tada atvyksta pakartotinei techninei apžiūrai. Kita dalis vairuotojų yra pareigingesni ir savo automobilį pasitikrina dažniau, todėl ir per apžiūrą nustatoma mažiau trūkumų.

Betaupydami išleidžia daugiau

Atlikta apklausa parodė, kad dešimtadalis automobilį taiso automobilių pardavėjų atstovybių firminiuose servisuose. Tai tie vairuotojai, kurie važinėja naujais ar tokiais automobiliais, kuriems galioja garantinis aptarnavimas.

Kaip teigia naujais automobiliais prekiaujančios bendrovės vadovas Aurimas Tamašauskas, didesnis dėmesys mašinos techninei būklei skiriamas, kol dar nepasibaigęs garantinio aptarnavimo laikotarpis.

„Pastebime, kad kol automobilio garantinis laikotarpis nepasibaigęs, vairuotojai firminiame autoservise lankosi net ir dėl menkiausio įtarimo ar pašalinio garso, o jam pasibaigus, ne visi toliau važiuoja į autoservisą periodiškai, – pasakojo A. Tamašauskas. – Tuomet klientų dažnai sulaukiame tik atsiradus rimtesniam gedimui. Būna atvejų, kad automobilis atvairuojamas iš kito serviso, kuriame nepavyko sutaisyti sudėtingų ir specifinių gedimų. Pasitaiko, kad ne firminiame servise taisant mažą gedimą sugadinama dar kas nors, nes mūsų atstovybėje parduodami automobiliai gan sudėtingi ir reikia žinoti tam tikrus niuansus, todėl kitų klaidas irgi tenka taisyti.“

Draugų rekomendacija

Rasti tinkamą servisą nėra lengva, tačiau šios apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų, besirūpinantys savo automobiliu, yra atradę jiems tinkamus meistrus. 41 proc. respondentų teigė, kad visuomet važiuoja į tą patį servisą, tiek pat – lankosi keliuose. Tik 21 proc. blaškosi tarp skirtingų servisų, nes, jų teigimu, pasirinkimas priklauso nuo norimos paslaugos ar nuo gedimo. Be to, jie visuomet ieško, kur galėtų sutaisyti pigiau bei kokybiškiau.

Per apklausą paaiškėjo, kad pusė lietuvių automobilį taiso universaliame, nepriklausančiame jokiam tinklui, o net 37 proc. – pas meistriukus garažuose. Penktadalis lankosi specializuotuose autoservisuose, kur taisomi konkretūs gedimai. Taip pat beveik dešimtadalis lankosi kuriam nors tinklui priklausančiame autoservise.

Renkantis autoservisą svarbiausia draugų rekomendacijos – tai patvirtino du trečdaliai respondentų. 39 proc. teigė, kad lemiamas veiksnys – patogi vieta: prie namų, darbo. Lietuviams svarbi ir darbų kaina, ir kokybė. Be to, gana svarbus veiksnys, kad servise dirbtų pažįstami meistrai.

Vieno automobilių centrų tinklo techninės priežiūros direktorius pastebi, kad mūsų vairuotojams ne visuomet pakanka informacijos, ką konkretūs servisai atlieka, todėl kartais ne tik tenka nusivilti paslaugomis, bet ir patirti nuostolių.

„Sulaukiame tokių klientų, kurie atvažiuoja į mūsų servisus jau iš nevilties, kad automobilio nebeįmanoma pataisyti, nes pasitikėjo jų vadinamuoju pigesniu servisu ar garažo meistru. Tokių klientų turime net trečdalį, – pasakojo V.Skardžius. – Be to, po krizės daug bedarbių tapo meistrais ir taiso viską ir bet kaip, o lietuviai tokiais tiki. Tačiau taip taupydami neretai sumoka kelis kartus daugiau, nes atitaisyti klaidas atsieina gerokai brangiau.“

Ką remontuoja patys?

Apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų pagrindinius eksploatacinius automobilio priežiūros ar smulkius remonto darbus atlieka patys.

Pagrindinių skysčių: aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo, taip pat tepalų lygį patikrina ir papildo daugiau nei du trečdaliai, daugiau nei pusė patys keičia ratus ar  akumuliatorių. Taip pat 58 proc. pakeičia automobilio lemputes (posūkių, stabdžių, žibintų).

Lengvųjų automobilių  duomenys

Amžiaus vidurkis – 13,8 metų.

Iš pirmo karto tecninę apžiūrą praeina – 52,4 proc. automobilių.

Tarp dažniausiai nustatomų trūkumų – nesureguliuoti priekiniai žibintai (apie 21 proc.); eksploatacinių skysčių prasisunkimas (apie 20 proc.); priekinės pakabos gedimai (apie 11 proc.); netvarkingi galinių ratų stabdžiai (apie 6,5 proc); netvarkingas rankinis stabdis (apie 4,5 proc.); netvarkingi gabaritiniai žibintai (apie 4 proc.).