Kontroliuojamas šoninis slydimas

Dėl iki šiol paklusnaus buvusio jūsų draugo kaprizų kalta žiema ir jos palydovai: sniegas, plikledis ir pliurza. Ji visada ateina staiga ir neišvengiamai. Jei neapsigyvenote prie pusiaujo, verčiau iš anksto pamąstykite, kaip pasirengti įvairiausiems netikėtumams, tykantiems apsnigtose ir apledėjusiose gatvėse.

Galbūt patyrusiems vairuotojams mūsų patarimai pasirodys nuvalkioti. Kiekvienas kažkada pirmą kartą sėdo prie vairo ir nustebo pamatęs, kad automobilis važiuoja visiškai ne ten, kur pasukti ratai. Šį tekstą skiriame naujokams, kurie sutinka pirmą žiemą, sėdėdami prie automobilio vairo, ir nori ne tik slydinėti ledu, bet ir judėti normaliu tempu, valdyti situaciją.

Pusmetis blogo oro

Neturėkite tuščių iliuzijų, kad paskutinėmis žiemomis mieste palyginus sausa ir švaru. Tikrai, klimato atšilimas turi įtakos: vasarines padangas į žiemines galima keisti paskutinę dieną, o nenuilstama kova su pusnimis daugumai vairuotojų negresia. Beje, kelininkai, kuriuos vairuotojai nuolat keiksnoja, sningant į gatves išleidžia gausią ir įvairiaspalvę valytuvų, krautuvų ir smėlio barstytuvų armiją. Galiausiai, savo darbą atlieka ir ledą tirpdantys reagentai. Nepaisant to, problemos kartojasi kasmet.

Patartume, atsiradus plikledžiui, pirmas dvi dienas nejudinti automobilio, net jei jau uždėjote žiemines padangas. Tokiomis dienomis kamščiuose, susidariusiuose dėl buksuojančių sunkvežimių ir, nespėjusių suvokti, kad jau atėjo žiema, vairuotojų, sugaišite lygiai tiek pat laiko, kiek eidami. Be to, stumdymasis apledėjusiose įkalnėse – stresas naujokui, didinantis aplinkinių vairuotojų dirglumą.

Žiemiškas apšilimas

Vairavimas žiemą – tai labai specifinių įgūdžių rinkinys. Net patyrę vairuotojai, iškritus pirmam sniegui ir pasirodžius plikledžiui, surengia sau savotišką apšilimą. Jie vakare važiuoja į tuščią aikštelę, tikrina, ar lygi kelio danga, ir susikuria daug mažyčių šoninių slydimų, priversdami savo kūną prisiminti pernykščius pojūčius. Nesudėtingi ir reikalingi pratimai vairavimo išvakarėse sutrumpins jūsų reakcijos laiką, greičiau suprasite, kad jau žiema. Įvertinsite visas padangų savybes ir išsiaiškinsite ribą, kurią peržengus prarandamas patikimas ratų ir kelio dangos sukibimas.

Penki šeši kartai padės įgyti nesudėtingų šoninių slydimų įveikimo įgūdžių. Tik jokių lakstymų. Dvidešimties kilometrų per valandą visiškai pakanka. Prieš apšildami nepamirškite įsitikinti, jog kelyje nėra jokių kliūčių, o aplinkui – nekviestų žiūrovų.

Sukurti priekiniais ar užpakaliniais varomų mašinų šoninį slydimą nesudėtinga: tereikia susukti vairą, spausti akseleratorių ir... Mašina jau slysta. Kaip tai nutraukti? Klasikinėmis sąlygomis reikia atleisti akseleratorių ir staigiai pasukti vairą į šoninio slydimo pusę.

Vairuojant priekiniais ratais varomas mašinas užteks sumažinti apsukas. Jei greitis nebuvo per daug didelis, šoninis slydimas baigsis. Be to, mašinų, kurių priekiniai ratai varomieji, priekinės dalies konstrukcija geresnė, nes čia variklis. Tokių automobilių sukibimas geresnis, todėl savininkai jaučiasi saugesi. Nereikėtų pamiršti, kad, vairuojant užpakaliniais ratais varomą automobilį ir netekus sukibimo, yra daugiau šansų grįžti į buvusią trajektoriją. Posūkyje į išorę slystantį priekiniais ratais varomą automobilį gerokai sunkiau suvaldyti.

Atleisk stabdžius!

Banalu, tačiau stabdymas didina priekinių ratų ir kelio dangos sukibimą. Stabdant didžioji dalis automobilio masės persikelia į priekį. Šiuo fizikos dėsniu galima ir reikia naudotis, kad prieš pat posūkį apkrautumėte priekinę automobilio dalį. Nereikia persistengti – visiškai sustabdžius ratus, mašina šliuoš kaip ant slidžių. Geriau stabdyti pamažu, tik iki sukibimo ribos (arba suveiks ABS, jei jūsų automobilyje yra ši įranga). Kai mašina išsuktais ir blokuotais ratais važiuoja tiesiai, reikia prisiversti atleisti stabdžius. Daugeliu tai sekasi sunkiai ir ne iš karto pavyksta. Pratimai, kuriuos aptarėme, skirti tam, kad baimė būtų įveikta.

Atrasti ribą

Lėtai praplaukdami pro kieme stovinčius persikreipusius vakarykščių ledinių batalijų dalyvius, pagaliau išsiropščiate į apsnigtą gatvę. Po ratais traška sniegelis, iš išmetamųjų vamzdžių virsta garai. Priekyje – pirmasis jūsų gyvenime žiemiškas posūkis. Čia pirmiausia stenkitės vengti staigių judesių. Kuo švelniau manipuliuosite vairu ir pedalais, tuo mažesnė grėsme „pamesti“ automobilį. Dar viena sąlyga: iš anksto pasirinkite greitį, kuriuo įveiksite posūkį. Įvertinkite posūkio kampo aštrumą ir slidžias vietas.Lėtai lėtai, švelniai didindami greitį, stenkitės įgyti traukos perteklių, tačiau nepraleiskite momento, kai vedančiosios ašies ratai pradės „plaukti“ į posūkio išorę. Tuo atveju sumažinkite greitį. Šis greitis ir bus tas, kuriuo važiuojant sukti bus nepavojinga.

Mašinoms su mechanine pavarų dėže egzistuoja svarbi taisyklė, kuri byloja, jog išjungti pavarą sukant nerekomenduojama. Ten, kur vasarą galima būtų pralėkti su vėjeliu, išjungus pavarą, žiemą geriau važiuoti įjungta pavara. Savaime suprantama, kad posūkyje važiuosite žemesne pavara, nei ta, su kuria atvažiavote iki jo. Dar daugiau, stenkitės dar iki kelio lanksto lėtinti greitį ne vien tik stabdydami, bet ir mažindami variklio apsukas, perjungdami pavaras nuo aukštesnės prie žemesnės. Bet kuriuo atveju, važiuojant slidžiu keliu, visada turi būti įjungta kokia nors pavara. Šis įgūdis, ištreniruotas iki, bus neįkainuojamas ir suteiks jums pasitikėjimo ir greičio įveikiant posūkius.

Abiem tiltais varomų automobilių savininkams šiuo atveju lengviau: traukos perteklius vedantiems ratams pasiekiamas žymiai vėliau, o tai vairuotojo širdyje sukelia visiškos kontrolės pojūtį. Tačiau atminkite, kad šoninio slydimo atveju tokios mašinos valdymas yra žymiai sudėtingesnis. Šiuo atveju reikia vadovautis tik iš anksto pasirinktu greičiu ir blaivia sąmone.

Elektroninės sistemos, kurių yra galybė, žinoma stipriai lengvina nepatyrusių naujokų gyvenimą. Priešslydiminės ir priešbuksuojančios, antiblokavimo ir stabilizavimo sistemos nesunkiai ištrauks šiuolaikinį automobilį iš daugelio keblių situacijų, dažnai paprasčiausiai neleisdamos joms atsitikti. Tiems, kurie vis dėl to nori išmokti tvarkingai vairuoti, patariame per treniruotę išjungti, kad ir stabilizacijos sistemą ir palyginti vairavimo sąlygas. Jei nepajusite skirtumo, vadinasi pasirinktas tinkamas greitis, o jūsų vairavimas nepavojingas ir jis greičiausiai netaps nenorimų pasekmių priežastimi. Jei automobilio elektronika dažnai jus nupurto stabdymo sistemos žvangesių, tai reiškia, kad beveik pasiekėte ribą: laikas sustoti.

Bet kuriuo atveju nebijokite, būkite dėmesingi, treniruokitės ir mokykitės. Nėra nieko neįmanomo ir labai greitai galėsite patarinėti jaunesniems ir mažiau patyrusiems vairuotojams. Tokiems pat, kokiais visai neseniai buvote patys.

Eiti teisingu keliu

Slidaus posūkio įveikimui reikia ruoštis iš anksto. Pats svarbiausiais dalykas – teisingos trajektorijos pasirinkimas. Esmė paprasta: reikia judėti nuo išorinio eismo juostos krašto pradžioje link vidinio pabaigoje. Šiuo atveju lieka šiek tiek erdvės netikėtam manevrui.

Priešingu atveju, pradėtas nuo vidinio krašto posūkis, reikalaujantis pačioje pavojingiausioje viražo vietoje didžiausios sukibimo, gresia baigtis nevaldomu išvažiavimu į priešingo eismo juostą.

Stabdyti protingai!

Ekstrinis stabdymas pavojingas dėl to, kad persukti priekiniai – blokuoti – ratai ir mašina tampa nebevaldoma. Tam, kad nukrypus į šoną, pavyktų išvengti avarijos, būtina trumpam atleisti stabdį. Daugelis šiuolaikinių automobilių, kuriose įrengta ABS, išsprendžia šią problemą be vairuotojo pagalbos.

Tikimės, kad šie paprasti patarimai padės „žaliems“ vairutojomas geriau jaustis kelyje.

Saugaus kelio.