Laišką pasirašė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Danija, Suomija, Islandija, Airija, Norvegija, Rumunija ir Švedija. Jos pažymi, kad iš šitų pajamų Rusija finansuoja savo jau beveik trejus metus tęsiamą agresiją Ukrainoje.

Trečdalis Rusijos pajamų ir du trečdaliai jos eksporto yra susiję su energijos šaltiniais.

„Nuo brutalaus karo prieš Ukrainą pradžios Rusija iš iškastinio kuro eksporto gavo 819 mlrd. eurų pajamų, iš kurių daugiau nei 204 mlrd. eurų sumokėjo ES šalys. Rusijos pajamos iš energetikos tiesiogiai maitina Kremliaus karo mašiną, todėl svarbu imtis visų įmanomų priemonių jas mažinti“, – BNS perduotame komentare sakė Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Jeigu norime taikos Ukrainoje ir visoje Europoje – privalome silpninti Rusiją, taikantis į skaudžiausias jos ekonomikai sritis ir apriboti Kremliaus galimybes tęsti agresiją“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jeigu norime taikos Ukrainoje ir visoje Europoje – privalome silpninti Rusiją, taikantis į skaudžiausias jos ekonomikai sritis (...).

Minėtos 12 valstybių nuolat ragina taikyti Rusijai kuo griežčiausias varžomąsias priemones.

Savo bendrame pareiškime šios šalys ragina G-7 pasinaudoti naftos viršutine kainos riba ir užtikrinti, kad ji toliau tarnautų kaip prasmingas instrumentas ribojant Rusijos pajamų srautus, įvesti papildomas sankcijas Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno laivams ir susijusiems veikėjams, svarstyti papildomas priemones prieš Rusijos eksporto transportavimą jūra.

Rusija „šešėliniu laivynu“ naudojasi finansuodama savo karo mašiną. Dauguma „šešėlinio laivyno“ laivų yra seni, prastos būklės ir kelia grėsmę aplinkai, laivybai bei saugumui Europoje.

Šiais laivais, kurių savininkus sunku nustatyti, gabenama rusiška nafta ir naftos produktai, kuriems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą taikomas embargas.

„Šešėliniam laivynui“ priklauso maždaug 450 laivų, nurodoma Kyjivo ekonomikos mokyklos (KSE) ataskaitoje.