Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.

Pasak premjero, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų.

„Mes matome problemas, kurios bus išspręstos. Kartu turime suprasti, kad miškas yra valstybės turtas, kuris turi būti tvarkomas ūkiškai ir darniai. Jei visiškai sustabdytume visus kirtimus, Lietuvos ekonomika netektų daugiau nei pusantro milijardo eurų per metus. Visi galime įvertinti, koks tai būtų smūgis“, – pranešime spaudai teigia S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad Valstybinė miškų urėdija turi aktyviau dalyvauti ruošiant biokurą ir malkas rinkai. Šiuo metu pastebimas kainų augimas, o valstybei trūksta svertų jį efektyviai suvaldyti.

„Tai jokiu būdu nėra tik valstybinės įmonės pelningumo klausimas. Tai – ir socialiai jautrus klausimas, kur valstybės įmonė privalo prisidėti, tačiau iki šiol tokia užduotis jai nebuvo keliama“, – teigė premjeras.

S. Skvernelis atkreipė dėmesį ir į privačius miško savininkus, nes dėl kylančios medienos kainos suintensyvėjo ir privačių miškų kirtimas.

„Pats lankausi miškuose ir greitu metu apvažiuosiu problemines vietas. Galiu užtikrinti, kad joks pažeidimas slepiamas ar toleruojamas nebus, o jei šiuo metu trūksta norminių aktų problemoms spręsti, jie bus priimti“, – žada S. Skvernelis.

Kaip BNS sakė aplinkos ministro K. Navicko atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas, vykdomi kirtimai Labanoro girioje yra legalūs.

„Dėl Labanoro girios, kiek pasirodė socialinėje erdvėje atvejų, jie nėra neteisėti kirtimai. Labanoro girioje dalis miško priklauso privatiems savininkams, kadangi jie yra jau gavę leidimus kirsti tuos miškus prieš dvejus-trejus metus, jų leidimai galioja, o šiemet kaip tik pakilo žaliavinės medienos kaina biržoje, tai privačiuose plotuose suaktyvėjo miško kirtimas“, – sakė jis.

Pasak ministro atstovo, artimiausiu metu planuojama parengti dokumentus ir Labanoro regioninį parką prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko.

„Labanoro giriai įgijus nacionalinio parko statusą, plynieji kirtimai būtų apriboti nuo kitų metų“, – sakė M. Bajarūnas.

Taip pat planuojama, kad per kelerius metus būtų galima išplėsti miško teritorijas, kuriose negalima jokia ūkinė veikla: vietoj dabartinių 50 tūkst. hektarų, jos galėtų apimti 100 tūkst. hektarų.

„Būtent miškingos teritorijos, kurios turi saugomų teritorijų statusą – čia jau kalbame apie visus Lietuvos miškus, kurie priklauso saugomoms teritorijoms“, – kalbėjo ministro patarėjas.

Taip pat būtų stiprinama apsauga svarbiausioms miško gyvūnų ir paukščių buveinėms, griežtinant reikalavimus ūkinei veiklai miškuose aplink jas.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje ėmė plisti vaizdo medžiaga apie atliekamus kirtimus kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur.

„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, kad kirtimas numatomas gausiai turistų lankomoje teritorijoje. O užvis labiausiai gaila tų 20-ties pušų milžinių, kurių skersmuo siekia metrą, o amžius – 200 metų. Medienos pramonei tokios jau netinka, bet paskutinis sengirės likutis bus sunaikintas. Ir visai tai valstybiniuose miškuose“, – feisbuke piktinosi Labanoro girios klubas. 

Pasak M. Bajarūno, šiuo metu vykdomi patikrinimai, tačiau nėra informacijos apie pažeidimus. Be to, Punios šile, jo teigimu, kelis medžius nuvertė vėjas ir jie buvo sumesti į vieną krūvą.

„Ten nebuvo vykdyta jokių kirtimų“, – sakė jis.

Labanoro girioje, pasak ministro atstovo, kirtimai vyko ir anksčiau, plynųjų kirtimų mažės ir šiemet.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad plynieji kirtimai ne visais atvejais yra blogai, nes tinkamai atsodinus mišką, išvengiama invazinių rūšių plitimo.

14 tūkst. žmonių pasirašė peticiją

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 proc. penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, kad leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha - tai 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.

Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas neturi pagrindo.

„Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos panaudojimas, drauge išlaikant bioįvairovės, apsauginių ir socialinių miško funkcijų išsaugojimą, tačiau panašu, jog dabartinis Vyriausybės nutarimas orientuotas tikrai ne į šiuos tikslus, juo labiau - ne į aplinkos apsaugą“, - pranešime cituojamas R. Lapinskas.

Anot jo, sprendimas priimtas nepabaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos, dėl kurios daugiau nei 150 tūkst. ha miškų neturi nei valstybinio, nei privataus šeimininko.

R. Lapinsko teigimu, neišsklaidžius visuomenės abejonių dėl tikrųjų miško prieaugio apimčių, nepriėmus principinio sprendimo dėl plynų kirtimų mažinimo ir ypač nesustabdžius masinio neapdirbtos medienos masinio eksporto iš Lietuvos, didinti kirtimų normą yra neprasminga.

Tuo metu Seimo pirmininko ir Aplinkos ministerijos aiškinimai, kad padidinus miškų kirtimus atsirastų prielaidos malkų ir biokuro kainų mažėjimui, yra melagingi, sako R. Lapinskas.

„Iš miško biokuro poreikiams keliauja ne daugiau kaip 15 proc. medienos. Yra absoliučiai aišku, kad reikalinga plataus masto diskusija, nes tokio masto sprendimų priėmimas, nepagrindus jų visuomenei, žmonėms kelia didžiulį nerimą”, - teigia R. Lapinskas.

Parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos narys Linas Balsys sako, kad apie abejotiną miškų ūkio veiklos kontrolę liudija ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklindantys vaizdai iš Labanoro girios, Punios šilo ir kitų saugotinų teritorijų, kuriose fiksuojami plyni šimtamečių medžių kirtimai.

„Saugomos teritorijos yra paverstos komerciniais, ūkiniais miškais, kurie nevaržomai pjaunami, vežami, draskoma miško paklotė. Daroma didelė žala visų mūsų turtui. Sunku sveiku protu suvokti, kad šiandien saugomose teritorijose galimi plynieji miško kirtimai. Laikas nustoti apsimetinėti, kad saugome šias teritorijas“, - sako jis.

L. Balsys yra įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis ūkiniuose miškuose plynų kirtimų apimtys mažinamos, o saugomose teritorijose jie apskritai uždraudžiami.

Lietuvos žaliųjų partijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė informuoja, kad partija ketina imtis ne tik elektroninio, bet ir fizinio parašų po peticija rinkimo. Jei po dokumento pateikimo Vyriausybė savo sprendimo neatšauks, partija ketina organizuoti masinį protestą prie Vyriausybės.

ELTA primena, kad rugpjūčio 8 dienos posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.

Pasak Aplinkos ministerijos, miškų kirtimo normos didinimas sumažins biokuro ir malkinės medienos kainą gyventojams.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas taip pat yra sakęs, kad „visiškai atmeta“ pasigirstančias prielaidas, kad priimti sprendimą didinti miškų kirtimo normą spaudė miškų pramonė. Jo teigimu, sprendimas priimtas po pusdienio diskusijų su mokslininkais.

Sprendimas didinti miškų kirtimo normą sukėlė pasipiktinimą daugeliui politikų, tarp jų ir daliai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, kuri yra delegavusi K. Navicką į ministro postą.