Tarp organizacijų: Pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas, Verslo konfederacija, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai ir Darbdavių konfederacija.

„Tikrai pradėjome labai gerai, išdėstėme savo požiūrį, kad mes norime ilgalaikių tvarių santykių, kad pozicijos svarbiausiais valstybės klausimais būtų suderintos ir nuosekliai galėtume to laikytis. Beveik trejus metus to susitarimo buvo laikomasi daugiau mažiau, bet finišo tiesiojoje nuo vasaros pradėjome kažko nebesuprasti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė D. Arlauskas.

Anot Darbdavių konfederacijos prezidento, politikai pradėjo galvoti apie rinkimus, todėl Nacionalinis susitarimas tapo nebesvarbus.

„Prasidėjo tokie dalykai, kaip „Metrail“, kai verslas turėjo atsakyti už valstybės įmonei vieną išduotą licenciją, ji apsivogė, bet tada ant visų verslų (krito atsakomybė. – ELTA). Švietimo reformą pradėjome remiantis nacionaliniu susitarimu kvestionuoti, kad stovi daug kas vietoje. (...) Visi svarbūs klausimai, kurie buvo nacionaliniame susitarime, pamatėme, kad jie sustojo ir diskusijose su Finansų ministerija, kitomis ministerijomis, matėme, kad buvo stabdis įjungtas“, – laidoje teigė D. Arlauskas.

„Politikai pradėjo galvoti apie rinkimus ir tas nacionalinis susitarimas tapo nebe tiek svarbus. Jiems reikėjo rinkodaros prasme sukurti programą, kurioje atrodytų labai gerai“, – pridūrė jis.

D. Arlausko teigimu, su verslu nebuvo tariamasi ir dėl naujų mokesčių.

Vyriausybė po sutarties pasirašymo 2017 metais skelbė, kad socialiniai partneriai ketina siekti mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo, aukšto šalies konkurencingumo. Ketinama mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Žadama nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus. Visus siūlomus mokestinius pakeitimus numatoma iš anksto aptarti su socialiniais partneriais.

Atsižvelgiant į ekonomikos augimą, Nacionaliniu susitarimu buvo įsipareigota didinti darbuotojų darbo užmokestį, sukurti efektyvų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklą. Taip pat siekiama investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, darbo sąlygų gerinimą ir veiklos svarbą atitinkantį darbo užmokestį.