AKM nuo 2014 m., kai buvo pirmą kartą užfiksuotas Lietuvoje, ir toliau grėsmingai sėja aukas. Šiemet 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę virusu, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo nustatyto atvejo. 2018-aisiais liga užsikrėtė 2922 šernai, jie rasti 1344 vietose. Liga užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių.

Virusui išplisti užtenka smulkmenų

Nors maro statistika iškalbinga, pirmasis 2019-ųjų ketvirtis VMVT pareigūnams teikia vilties. Virusas šiemet dar neišplito naujuose rajonuose, o AKM kol kas nenustatytas nė viename kiaulių ūkyje. Tačiau neramina kitkas: liga laukinėje gamtoje plinta greta naminių gyvulių auginimo vietų, tad tik laiko klausimas, kada į jas pateks.

„Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome – židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – sako VMVT skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose.

Pašnekovui antrina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesorius dr. Alvydas Malakauskas. Pasak jo, tik griežtas ir atsakingas biosaugos taisyklių laikymasis yra pagrindinis kelias stabdyti AKM. Reikalavimai ne tik apsaugo ūkius nuo maro, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje.

„Komerciniams ūkiams šios taisyklės priprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių augintojams biosaugos reikalavimai buvo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veiklos praktikas. Dažnai ūkiai nėra tinkamai izoliuoti nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kontaktų su šernais, jų produktais. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – teigia prof. dr. A. Malakauskas.

Ūkininkams – valstybinės patikros, medžiotojams – pagyros

Biologinės saugos taisyklės nekomerciniams kiaulių augintojams yra išties paprasti. Užtenka aptverti gyvulių laikymo vietas, dezinfekuoti kilimėlį prie įėjimo į tvartą, prieš ten patenkant, pasikeisti viršutinius drabužius ir apavą. Užtikrinus, kad augintiniai bus nešeriami virtuvės atliekomis ir termiškai neapdorota, šviežiai nušienauta žole, AKM plitimą galima sustabdyti.

Komerciniuose ūkiuose privaloma kontroliuoti, kaip į juos patenka darbuotojai, ar nėra galimybės į pastatus įeiti išvengus dezinfekcinių barjerų, dušų, viršutinių drabužių, avalynės pasikeitimo. Tikrinamas turi būti ir į ūkius įvažiuojantis transportas, stebima ir tvarkoma aplinka, užtikrinamas tinkamas pašarų sandėliavimas, kenkėjų kontrolė, kiti dalykai.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 13 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų. Verslininkai, pasak P. Bušausko, investuoja daug, norėdami atitikti biosaugos taisykles, kai kurie įdiegia netgi aukštesnius reikalavimus nei reikalauja teisės aktai. Tačiau nekomerciniai augintojai vis dar mano – prevencija reikalinga tik patiems tikrintojams.

„Todėl šiemet į kiaulių ūkius vyks valstybiniai veterinarijos inspektoriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų“, – situaciją komentuoja VMVT pareigūnas.

Norint stabdyti AKM, privalu dirbti ir su medžiotojais. Todėl nuolat bendradarbiaujama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra prižiūrimi VMVT teritorinių padalinių inspektorių, atliekami ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais.

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, kaip efektyviai yra naudojamos dezinfekcinės priemonės, atrenkami mėginiai. Smagu, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – džiaugiasi pašnekovas.

Vakcina nuo maro: kiaulių mažinimas ir jų auginimo sezoniškumas

Kovą su AKM ūkininkai gali palengvinti ne tik atsakingiau laikydamiesi biologinės saugos taisyklių, bet ir atsisakę kiaulių auginimo apskritai. Valstybė teikia kompensacijas už kiekvieną paskerstą ar nugaišusią kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui.

Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus ir į 100 eurų išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje.

„Dažniausiai ūkininkai pasiskerdžia keletą kiaulių ir pasitraukia iš šios veiklos. Pastebime, kad praėjus šiek tiek laiko po gyvulių nelaikymo, žmonės patys nerodo suinteresuotumo vėl prie to grįžti. Jie teigia, kad atsiranda daugiau laiko, o ir pelnas ar nauda, kuomet reikia dirbti, pirkti pašarus yra labai nedideli“, – pastebi P. Bušauskas.

Visos minėtos priemonės – ne vieninteliai ginklai prieš AKM. VMVT pareigūnai pataria kiaulių augintojams laikytis sezoniškumo, atsisakant gyvulius laikyti šiltuoju sezonu.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.