Gediminas šeimos gydytoju dirba jau dešimt metų. Atlyginimu nesiskundžia, darbovietėje šiemet algos kilo kone 20 procentų. Tačiau ar įvertinimas atitinka darbo krūvį – dvejoja.

„Kadangi pačios studijos yra netrumpos, įdedama labai daug darbo, kad pabaigtume tą specialybę, tad lyginant su užsienio valstybėmis, dar nėra tas atlyginimas, kuris būtų labai ženkliai geresnis“, – šnekėjo Jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas Gediminas Dragūnas.

Labiausiai pajamos augo gydytojams specialistams, kurių atlyginimai per metus šoktelėjo apie 340 eurų ir pasiekė beveik 3,2 tūkst. eurų „į rankas“. Tiesa, medikų situacija labai skirtinga.

„Išgyventi, aišku, galima, bet ne veltui gydytojai dirba dažniausiai ne vienu etatu“, – pabrėžė G. Dragūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot medikų, statistikos skaičiai realybės neatspindi. Algos gali skirtis ir trimis kartais. Regionai jaunus specialistus vilioja didesnėmis algomis, nes gydytojų trūksta.

„Tas trūkumas sukuria labai didelį išsireguliavimą mokant algas. Tarkime, specialistas su moksliniu laipsniu, didele patirtimi, gauna mažesnę algą už jauną specialistą, ką tik baigusį rezidentūrą“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Auristida Gerliakienė / A. Ufarto/ELTOS nuotr.

Šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pasiekė 1 tūkst. 470 eurų. Per metus jis šoktelėjo 103 eurais, arba 7,5 proc.

„Darbo užmokesčio augimui didesnį poveikį darė nuo metų pradžios 12 proc. didinta minimali mėnesinė alga bei didinti atlyginimai viešajame sektoriuje“, – aiškino „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Kalbinti gyventojai pasakė, ar darbdaviai jiems kėlė algas.

„Tikrai ne, niekas nieko nekelia“, – teigė pašnekovė.

„Taip, kilo, bet atitinkamai kilo kainos, tai, sakyčiau, tas ant to išeina“, – sakė kita pašnekovė.

Tačiau, anot „Sodros“, bendras pajamų augimas viršijo infliacijos tempą, kuris spalį siekė apie 4 proc. Prieš kelerius metus algų augimas dar buvo dviženklis, o dabar kilimo tempas sumažėjęs.

„Tai yra gerai, nes tokiu tempu mes, jei augtume, pademonstruotume beprecedentį augimą, kurio efektyvumas tikrai nebepasiveja. Neturime tokio efektyvumo augimo, kaip auga atlyginimai“, – tvirtino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Marius Dubnikovas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Didesnė problema, anot jo, spartus minimalaus užmokesčio augimas. Dalis darbdavių tokio tempo neišlaiko, tad mažėja skirtumas tarp kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimų.

„Kai tas minimalus atlyginimas pradeda spaustis link žmogaus, kuris turi kvalifikaciją, natūraliai kyla klausimų, ar čia viskas yra tvarkoje?“ – klausė ekonomistas.

Anot praeivių, dėl algų tenka su darbdaviais pasiginčyti.

„Kova visada yra būtina dėl didesnio atlyginimo, geresnio įvertinimo“, – aiškino moteris.

Sparčiausiai auga vyresnio amžiaus darbuotojų algos. 50-ies ir vyresniems atlyginimas kilo apie 10 proc. Tačiau ryškėja ir kita tendencija: vyresni iš darbo rinkos vis dažniau pasitraukia nesulaukę pensinio amžiaus.

„Praradęs dalį darbingumo, šiandien jų pajamas pakeičia gaunama negalios pensija, kitos išmokos“, – nurodė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Švietimo ir sveikatos sektoriuje apie pusė darbuotojų – vyresni nei 55-erių.

„Signalizuoja apie tai, kad po kelių metų tai gali tapti didele problema. Klausimas – kas šiuos vyresnius darbuotojus pakeis?“ – kalbėjo K. Zitikytė.

Mažiausios darbo pajamos išlieka apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose – apie 900 eurų „į rankas“. Sparčiausiai – 14 proc. – augo transporto įmonių darbuotojų algos, iki 1,2 tūkst. eurų „į rankas“. Tačiau vidutinio šalies užmokesčio net ir po kilimo nesiekia.