Tačiau šis skaičius nebūtinai rodo unikalų žmonių skaičių – jis atspindi bendrą gyventojų susidomėjimą, sako „Sodros“ atstovė.
„Tai yra automatinis apsikeitimas duomenimis tarp sistemų. Jei vienas žmogus kelis kartus jungiasi prie savo paskyros pensijų kaupimo bendrovėje ir formuoja jam reikalingus duomenis, bendrovė kiekvieną kartą automatiškai siunčia atitinkamą užklausą „Sodrai“, – BNS sakė Malgožata Kozič.
„Žmonės, kreipdamiesi į savo pensijų kaupimo bendroves, teiraujasi detalesnės informacijos apie sukauptų lėšų struktūrą – kiek sudaro jų pačių įmokos, kiek valstybės skatinamosios įmokos, koks yra investicinis rezultatas ir kokia suma būtų grąžinta į banko sąskaitą pasitraukus iš pensijų kaupimo. Gavusios tokias užklausas, bendrovės dėl duomenų kreipiasi ir į „Sodrą“, – aiškino M. Kozič.
Penktadienį iki pietų dėl didelio prašymų ir užklausų srauto strigo SEB, „Swedbank“ ir „Artea“ bankų ir kai kurių kitų įmonių valdomų pensijų fondų svetainės.
„Banko sistemos veikia, tačiau dėl išaugusio klientų srauto daliai jų gali veikti lėčiau. Primename, kad skubėti pateikti prašymus pirmą dieną nėra būtinybės, nes kaip numatyta įstatyme, lėšos bus išmokamos tik pasibaigus ketvirčiui“, – komentare BNS teigė laikinasis „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Valdas Sejavičius.
„Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas BNS teigė, kad klientams gali tekti ilgiau palaukti, kol jie galės pateikti prašymus internetu.
„Artea“ pensijų savitarnos lankytojams gali tekti palaukti, kol pavyks prisijungti ir pateikti prašymus. Taip pat pasitaikė nesklandumų, kai sulaukus savo eilės baigėsi prisijungimui skirtas laikas. Todėl daliai klientų teko laukti ilgiau”, – komentare BNS teigė V. Rūkas
„Šiuo metu sistema veikia sklandžiai – klientus informuojame, kad gali tekti palaukti apie valandą, o prisijungus pateikti norimą prašymą. Tikimės, kad dėl techninių priemonių laukimo laikas ilgainiui sutrumpės”, – pridūrė jis.
„SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Paulius Kabelis BNS teigė, kad įmonės klientai penktadienį ryte kurį laiką taip pat negalėjo pateikti prašymų.
„Dėl techninių sutrikimų dalis klientų šį rytą trumpą laiką interneto banke negalėjo pateikti prašymų, susijusių su pensijų reforma. Problema buvo operatyviai išspręsta ir šiuo metu prašymų pateikimas interneto banke veikia be sutrikimų“, – komentare BNS rašė P. Kabelis.
Pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius BNS sakė, kad jos sistema irgi patyrė trumpalaikių sutrikimų.
„Trumpalaikiai sutrikimai kaip ir buvo, bet jie buvo operatyviai ir greitai išspręsti. (...) Vieniems galbūt reikėjo ilgiau palaukti, kitur laikas skirtas autorizuoti elektroniniu parašu pasibaigdavo“, – BNS sakė J. Iržikevičius.
„Nėra jokios skubos prašymą (dėl pasitraukimo iš antros pensijų pakopos – BNS) pateikti. Ar šiandien, ar ar sausio vidury, ar kovo vidury pateiktas prašymas vis tiek bus vykdomas balandžio pradžioje“, – pridūrė jis.
Tuo metu „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė BNS teigė, kad įmonės sistema trikdžių nepatyrė.
„Nors pastebimas padidėjęs lankytojų srautas tiek internete, tiek klientų aptarnavimo centruose, šiuo metu sistema veikia sklandžiai ir be trikdžių“, – teigė L. Načajienė.
M. Kozič primena, kad informaciją apie savo ir valstybės pervestas įmokas gyventojai gali rasti ir savarankiškai, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros https://gyventojai.sodra.lt.
BNS rašė, kad sausio 1-ąją įsigaliojo antros pakopos pensijų kaupimo reforma, kuri gerokai liberalizuoja sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
„Sodra“ skelbia, kad žmonės galės vieną kartą per visą pensijų kaupimo laiką išsiimti iki 25 proc. sukaupto turto, tačiau ne daugiau nei jų pačių sumokėtų įmokų suma, tačiau skaičiuojamas 3 proc. mokestis „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui.
Nebus galima išsiimti fondų lėšų, jei žmogus pats nemokėjo įmokų.
Pensijų kaupimą nuo šiol galima baigti anksčiau dėl sveikatos būklės, jeigu žmogui būtina paliatyvi pagalba, jis serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą sunkių ligų sąrašą, arba jam nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.
Pasitraukti iš pensijų kaupimo galima ir likus mažiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus: jei žmogui nėra paskirta išankstinė pensija ir jo sukauptas pensijų turtas neviršija 50 proc. anuiteto ribos – 8 392,5 euro. Tokiu atveju taip pat bus skaičiuojamas 3 proc. mokestis.
Jei išankstinė pensija jau paskirta, pasitraukimo sąlygos yra tokios pat, kaip ir sulaukus senatvės pensijos amžiaus – priklausomai nuo sukauptos sumos, žmogus gali pasirinkti išmokos rūšį: jei sukaupta suma yra iki anuiteto ribos (16 785 eurų), galima rinktis vienkartinę ar periodinę išmoką arba anuitetą, o jei didesnė – privaloma įsigyti anuitetą.
Dirbantys pensininkai, dar neįsigiję anuiteto, galės atsiimti lėšas ar jų dalį, kaip ir visi kiti dalyviai.
Visi dalyviai gali laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą ne trumpiau nei 12 mėnesių, sustabdymą galima atšaukti bet kuriuo metu, o jų skaičius neribojamas.
Žmonės, svarstantys nutraukti kaupimą, galės tai padaryti iki 2027 metų gruodžio 31 dienos, nepriklausomai nuo amžiaus, darbo stažo ar sukauptos sumos – papildomos sąlygos netaikomos.
Dalis sukauptų lėšų – žmogaus įmokos ir investicijų rezultatas – bus pervestos į jo banko sąskaitą, jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų čia nebus. Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais – tai padidins būsimą žmogaus senatvės pensiją.
Pensijų kaupimo bendrovės visus per ketvirtį gautus prašymus nagrinės ir sprendimus priims tik pasibaigus ketvirčiui, o pinigai bus pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.
Taigi, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo bet kurią sausio, vasario ar kovo dieną, bendrovė sprendimą priims po kovo 31-osios, o pinigus į sąskaitą perves iki balandžio 15 dienos.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
Naujausi komentarai