Valdžios sprendimai galutinai suskaldė vieną įtakingiausių verslo bendruomenių – aludarius. Akcizų naštos prispaustos mažos įmonės skundžiasi, jog didieji gamintojai esą buvo suinteresuoti, kad smulkusis verslas netektų lengvatų. Didieji kaltinimus atmeta.
Mažieji ir stambieji aludariai skirtingose barikadų pusėse atsidūrė dar prieš metus, kai šalies valdžia pranešė sprendimus didinti alkoholio akcizą ir naikinti mažoms alaus darykloms taikytas mokesčių lengvatas. Iki šių metų sausio 1 d., naudojantis lengvata, mažųjų alaus daryklų pirmiems 100 tūkst. dekalitrų per metus pagaminto alaus buvo taikomas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas. Šia lengvata galėjo pasinaudoti daryklos, per metus pagaminančios ne daugiau kaip 800 tūkst. dekalitrų alaus. Nuo 2009-ųjų sausio stipriųjų gėrimų akcizas buvo padidintas 20 proc., alaus – 10 proc. ir panaikintos mažiesiems aludariams galiojusios lengvatos.
Vos toks sprendimas priimtas, mažieji aludariai pareiškė, kad jiems 120 proc. padidinta mokesčių našta nedideles daryklas pastūmės bankroto link. Kai kurios įmonės iš tiesų buvo uždarytos, dauguma apkarpė atlyginimus, atleido dalį darbuotojų, sumažino gamybą, atsisakė planuotų investicijų.
Mažieji aludariai ne kartą kreipėsi į Finansų, Ūkio ministerijas, Seimą su prašymu atsižvelgti į smulkiojo verslo padėtį ir vėl taikyti mažesnį akcizo tarifą. Tačiau jų argumentai nebuvo išgirsti. Smulkiojo verslo atstovai dalį kaltės verčia ir ant stambiųjų aludarių, kurie esą nesuinteresuoti ginti mažųjų interesų. Kadangi nedidelės alaus daryklos šiuo metu išgyvena labai sunkius laikus, rinkos lyderiai neva turi puikią progą perimti dalį konkurentų pirkėjų ir pratinti juos prie "High Gravity" technologija gaminamo alaus, kuris esą skiedžiamas vandeniu.
Šiuos kaltinimus didžiųjų aludarių atstovai kategoriškai neigia ir vadina šmeižtu, nekorektiška konkurencine kova. Tačiau akivaizdu, kad viena įtakingiausių verslo bendruomenių – aludariai – vis labiau skyla.
Dar pernai rugsėjį buvo įkurta Mažųjų aludarių asociacija, į kurią susibūrė bendrovės "Kauno alus", "Biržų alus", "Ponoras" ir "Pasvalio gėrimai". Pastaroji neseniai sustabdė veiklą. Per steigiamąjį Mažųjų aludarių asociacijos susirinkimą buvo nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti aludariai, norintys prisijungti prie asociacijos. Vienas svarbiausių reikalavimų – alaus darykla kokybišką ir natūralų alų turi gaminti pagal klasikinę technologiją, t. y. virti, rauginti ir nokinti kiekvienos rūšies alų atskirai. Asociacijos nariai, gamindami alų, privalo nenaudoti "High Gravity" technologijos, kai verdama viena alaus misa, o iš jos įpilus skirtingą kiekį vandens ir pridėjus skonio, spalvos reguliavimo medžiagų, galima gauti iki 20 rūšių alaus. Šią technologiją esą naudoja didžiosios alaus daryklos, siekdamos padidinti gamybos našumą.
Šių metų birželį didieji alaus gamintojai įkūrė Lietuvos aludarių gildiją, prie kurios prisijungė ir kelios mažesnės daryklos.
|
Nuomonė TAIP Gintautas Staniulis, bendrovės "Kauno alus" rinkodaros direktorius Po to, kai metų pradžioje mažieji aludariai neteko akcizų lengvatos, per naktį mokesčiai išaugo 120 proc. O didiesiems aludariams mokesčių našta padidėjo tik 10 proc. Įmonės buvo paėmusios kreditų, sudariusios investicinius planus plėsti gamybą, tačiau to teko atsisakyti. Mažosios įmonės iš tiesų pateko į labai keblią padėtį, o didieji konkurentai turi didžiulį pranašumą. Esu tikras, kad didieji padėjo priimti tokį įstatymą Seime ir skaičiavo, kad rudens dauguma mažųjų nesulauks. Tiesa, "Kauno alui" pavyko išlaikyti gamybos ir pardavimo apimtį. Mūsų technologija kitokia nei didžiųjų įmonių. Jos naudoja "High Gravity" technologiją, leidžiančią virti vienos rūšies alaus koncentratą, o vėliau pilamas vanduo. Šiurkščiai sakant, įpili litrą vandens, išeina vienos rūšies alaus, įpili du litrus – antros. Ta technologija ekonomiškai labai efektyvi, tačiau, laimė, yra būrys pirkėjų, kurie atskiria alaus rūšis ir vertina natūralų produktą. Didieji tikrai nusitaikė į mūsų pirkėjus. Užėjus į prekybos centrą akivaizdžiai matyti vien didžiųjų įmonių prekių ženklai. Gaila, kad mažesnių aludarių neįsileidžia kai kurie didieji prekybos centrai. Gerai, kad su lietuvių kapitalo prekybininkais pavyksta susitarti. Kol yra ši Vyriausybė, neturiu daug vilties, kad akcizo lengvatos gali būti grąžintos. Valstybė deklaruoja, kad remia mažąjį verslą, tai tegul įvertina, kaip gyvena lietuvių kapitalo įmonės. Mums jau netrukus neapsimokės dirbti, nes viską tenka atiduoti akcizams. Beveik visame pasaulyje mažesnis verslas sulaukia paramos, kad galėtų konkuruoti su monopolininkais. |
|---|
|
Nuomonė NE Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas Visiška netiesa, kad didieji aludariai negina mažųjų interesų, pats iki šiol visada akcentuodavau, kokį smūgį pajus nedidelės alaus daryklos, jeigu bus panaikintos akcizo lengvatos, dėl tokio sprendimo kritikavau Vyriausybę ir Seimą. Tačiau negaliu mažiesiems aludariams dirbti kaip lobistas ir kovoti dėl tos lengvatos. Supraskite, šiuo metu neįmanoma, kad būtų sumažintas akcizas ar grąžinta lengvata. Mūsų alaus pramonės konkurencinis pranašumas tas, kad alaus daryklų yra per 60. Mes tikrai liūdime dėl kiekvieno aludario bankroto. Gildijoje durys atviros ir mažiesiems aludariams, net nuo mokesčių esame atleidę. Tačiau pas kiekvieną nevažiuosiu ir kiekvieno neįkalbinėsiu. Beje, mažieji aludariai iš asociacijos ir pasitraukė todėl, kad netoleravome kalbų apie kainas ir rinkos pasidalijimą. Visiškai nesutinku, kad mažųjų ir didžiųjų aludarių keliai išsiskyrė. Pavyzdžiui, valdžia uždraudė prekiauti alumi kioskuose – siekiame, kad toks draudimas būtų atidėtas. Tačiau naivu tikėtis, jog asociacija spręs konkurencinius klausimus, sakykim, rinkos pasidalijimo, mažesniųjų aludarių patekimo į prekybos centrus ir pan. Jeigu tokiais klausimais tartumės, mane JAV pasodintų į kalėjimą, o Lietuvoje Konkurencijos tarnyba skirtų didelę baudą. Apie "High Gravity" technologiją skleidžiami gandai yra visiška netiesa ir šmeižtas. "High Gravity", kaip alkoholio balansavimo technologija, yra leistina ir naudojama alaus pramonėje. Bet tai nereiškia, kad visas alus gaminamas iš vienos "bazės". Aludariai kiekvienos rūšies alų verda atskirai pagal atskirą receptūrą. Gamyboje naudojami visus technologiniai procesai: ir fermentacija, ir brandinimas, mažiausiai dvi savaites. Žinoma, galima ant kiekvieno alaus butelio užrašyti – "brandintas natūraliai", tačiau ant etikečių netiks vietos, jeigu pasiduosim tokiam rinkodaros žaidimui. |
|---|
Naujausi komentarai