- Erika Alonderytė-Kazlauskė, Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkritį po beveik metų pertraukos fiksavus mažmeninės prekybos augimą, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad apie vartojimo atsigavimą kalbėti dar anksti. Anot jos, svyravimų artimiausiais mėnesiais dar gali būti, o įtakos lapkričio duomenims, taip pat ir gruodžiui turės sezoniškumas.
ISM ekonomikos ir politikos programos direktorius Vincentas Vobolevičius mano, jog metų pabaigoje išleisti daugiau pinigų žmones galbūt skatina psichologinės priežastys, kai daug kalbama apie mažėjančią infliaciją, nors kainos iš tikrųjų nemažėja.
„Duomenys, nors ir pozityvūs, kalbant apie mažmeninės prekybos apyvartą be automobilių degalų, bet energijos ten nedaug, ir priežastys su tuo susijusios yra objektyvios: jaučiasi infliacijos šoko pasekmių šleifas, kainos dar yra aukštos ir atitinkamai palūkanų normų aukštų įtaka jaučiama namų ūkių ir gyventojų, tai labai daug kol kas erdvės atsigauti vartojimui nėra, nepaisant to, kad vartotojų lūkesčiai yra palankūs ir pozityvūs“, – BNS sakė Šiaulių banko grupės ekonomistė.
Pasak jos, Europos Sąjungos kontekste Lietuvos vartotojai yra vieni optimistiškiausių vertinant ateities perspektyvas, bet vartojimo apetitas kol kas stagnuoja ir neatsistatė.
Metinė infliacija, nors ir susitraukė ir metinio kainų pokyčio rodiklis mūsų negąsdina, bet perkamoji galia dar tik pradeda atsigauti (...)
„Metinė infliacija, nors ir susitraukė ir metinio kainų pokyčio rodiklis mūsų negąsdina, bet perkamoji galia dar tik pradeda atsigauti, tai reiškia, darbo užmokesčio augimo tempas jau viršija infliacijos rodiklį ir šita tendencija kitąmet įsibėgės ir stiprės, bet gyventojai dar vis labiau jaučia aukštų kainų įtaką ir savo elgsenos nekeičia“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
„Be to, ateinančiais metais matome nemenką neapibrėžtumą dėl tolesnės ekonomikos plėtros perspektyvų, dėl įvairių rizikų, susijusių su cikliškai jautresniais sektoriais, ir impulso vidaus paklausos atsigavimui kol kas ryškesnio nebuvo ir tam vartojimui atsigauti dar užtruks laiko“, – pridūrė analitikė.
ISM ekonomikos ir politikos programos direktorius Vincentas Vobolevičius BNS sakė manantis, kad metų pabaigoje vartotojus daugiau išleisti galėjo paskatinti kur kas palankesnis psichologinis fonas, kai mažiau kalbama apie itin aukštą infliaciją.
„Man vienintelė mintis, kuri ateina į galvą – tai, kad praėjusių metų pabaigoje mes gyvenome tokioje psichologinėje būsenoje, kai buvo daug kalbama apie labai stiprią infliaciją ir apie kainas, tas galėjo daryti psichologiškai, nebūtinai racionaliai, poveikį mažiau pirkti“, – BNS teigė V. Vobolevičius.
„Dabar mes gyvename aplinkoje, kai kartais neteisingai pasakoma, kad kainos mažėja. Jos nemažėja, bet jų augimas yra gerokai sulėtėjęs ir dėl to gali būti lengviau psichologiškai – šventės yra tas laikas, kai norisi kažką nusipirkti ir tas psichologinis stabdis yra mažesnis, nebūtinai racionaliai. Dalykai neatpigo, bet tiesiog yra toks fonas sudarytas, kad kainos mažėja. Jos nemažėja, infliacija sumažėjo“, – aiškino ekonomistas.
Pasak statistikų, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) lapkritį, išankstiniais duomenimis, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo 0,1 proc. Paskutinį kartą metinis augimas fiksuotas šiemet sausį – jis siekė 0,7 proc.
Didžiausias metinis prekybos nuosmukis buvo kovą – 4,6 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...