„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog šiemet infliacija mažėjo sparčiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2022 metų kainų šokas „lieka užnugaryje“.

„Vienintelė turbūt bloga naujiena vartotojams, kad kainų lygis, kuris per 2022 metus pakilo penktadaliu, jis ir lieka labai aukštame lygyje. Kainos nebekyla, bet gyventojai dėl kainų šuolio yra praradę dalį perkamosios galios“, – BNS penktadienį teigė N. Mačiulis.

Jis atkreipė dėmesį į tris mėnesius iš eilės matomą paslaugų kainų mažėjimą.

„Čia jau turbūt signalas, kad paklausa paslaugų sektoriuje yra silpna. Ir maitinimo paslaugos, ir daugelis kitų profesinių paslaugų net ir padidėjus pinigų kainai, didėjant darbo sąnaudoms neturi galimybių tų sąnaudų perkelti galutiniams vartotojams“, – kalbėjo ekonomistas.

Labai tikėtina, kad gruodžio mėnesį Europos Centrinis Bankas pakeis savo kitų metų prognozes (...) ir pripažins, kad infliacija yra įveikta ir turime kitą problemą – labai aiškius recesijos ženklus.

 

Analitikas Marius Dubnikovas mano, jog aukštą infliaciją sukėlę procesai – žaliavų ir energetikos išteklių brangimas bei tiekimo grandinių sutrikimai – išnyko, be to, verslas aktyviai konkuruoja.

„Procesai, sukėlę infliaciją, jie yra išnykę. Pirma, žaliavų, pažiūrėjus bet kurią – pradedant kviečiais, baigiant metalais – kainos krito į lygį, kaip prieš dešimt metų. Antras dalykas, tiekimo grandinės atstatytos, ir kitas dalykas – energetika. Europa susitvarkė, tarp jų ir Lietuva, dėl to ta ramybė ir vyrauja“, – penktadienį BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas.

Anot jo, infliaciją mažina ir pastebima verslo konkurencija.

„Konkurencija, kaip ją beskalbtum ir besakytum, kad Lietuvoje jos nėra, tai ji, akivaizdu, veikia. Pasitraukus  savikainų baubui verslas iš tiesų siūlo pigesnes prekes. Anksčiau dėl žaliavų, energetikos kainų ir tiekimo sutrikimų tokių kainų tiesiog nebuvo galima siūlyti“, – teigė M. Dubnikovas.

Analitiko teigimu, pastarosiomis savaitėmis tarptautinėse rinkose stebimas naftos kainos mažėjimas taip pat gali paveikti infliaciją ir ją mažinti: „Matome labai stipriai pigusią naftą per paskutines dvi savaites, tai labai tikėtina, kad mes dar turėsime paskatos infliacijai mažėti, dėl to, kad savikainos kris“.

Pasak N. Mačiulio, tikėtina, jog per artimiausius kelis mėnesius metinė infliacija nukris žemiau 2 proc., o mėnesio infliaciją vėl gali keisti defliacija.

„Labai tikėtina, kad gruodžio mėnesį Europos Centrinis Bankas pakeis savo kitų metų prognozes (...) ir pripažins, kad infliacija yra įveikta ir turime kitą problemą – labai aiškius recesijos ženklus“, – teigė N. Mačiulis.

„Beveik visose euro zonos valstybėse yra nedarbo didėjimo tendencija, todėl labai tikėtina, kad jau pavasarį Europos Centrinis Bankas mažins palūkanų normas ir galbūt užsimins apie defliacijos bei ekonomikos nuosmukio riziką“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad metinė infliacija (spalį, palyginti su 2022 metų spaliu) Lietuvoje siekė 2,8 proc., o mėnesio (spalį, palyginti su rugsėju) – 0,3 procento.