„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės teigimu, jeigu prekybos karas tarp JAV ir ES įsibėgėtų, apmuitinamų prekių skaičius tikriausiai tik augtų, įsukdamas vadinamąją muitų didinimo spiralę.

Pažeidžiama tada taptų ir Lietuva, kuri yra viena labiausiai nuo eksporto priklausomų ekonomikų pasaulyje. O prasidėjus prekybos karams, labiausiai visada nukenčia vartotojas, pažymėjo L. Galdikienė.

„Pritaikius didesnius muito tarifus, importuojamos prekės pabrangsta. Jeigu brangsta metalai, brangsta ir gaminiai, kuriuose tie metalai naudojami kaip žaliava. Be to, ES kalba apie platesnį spektrą iš JAV įvežamų gaminių, kuriems gali pritaikyti didesnius tarifus. Didesni tarifai importuojamoms prekėms taikomi su tikslu riboti konkurenciją, apsaugoti vietos gamintojus. Tačiau mažėjant konkurenciniam spaudimui kainas pradeda didinti ir vietos gamintojas“, - Eltai sakė L. Galdikienė.

Pasak ekonomistės, įsisukus prekybos kovų spiralei ir mažėjant konkurencijai, silpsta ir įmonių motyvacija investuoti į inovacijas.

„Tada vartotojas nukenčia dar kartą - gauna prastesnės kokybės produktus ar paslaugas, nei galėtų“, - komentavo L. Galdikienė.

Pasak ekonomistės, tarifų didinimo taikiniais ES tikriausiai stengsis pasirinkti tokius JAV gamintojus, kurie, nenorėdami patirti nuostolių, darytų spaudimą JAV politikos formuotojams, kad būtų atsisakyta veltis į prekybos karus.

Šiuo metu ES įvardijamos JAV prekės, kurios gali būti apmokestintos 25 proc. tarifu, yra viskis, motociklai, džinsai, kosmetika.

„Tai nėra pirmo būtinumo prekės, ir europiečiai, manau, tikrai rastų kuo jas pakeisti. Vis dėlto bet kokie konkurencijos ribojimai turi neigiamą poveikį vartotojams“, - sakė L. Galdikienė.

Ekonomistė pabrėžė, kad ES automobilių pramonė prekybos su JAV kontekste yra gana pažeidžiama, tad išaugę muitai, priklausomai nuo jų dydžio, galėtų atnešti žalos visos ES ekonomikai.

Pirmiausiai nukentėtų vartotojai, kuriems pabrangtų apmokestinti produktai.

„JAV yra didžiausia ES transporto priemonių eksporto rinka, jai tenka ketvirtadalis viso ES transporto priemonių eksporto“, - teigė L. Galdikienė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko manymu, jeigu JAV padidintų muitų tarifus, ES taip pat įvykdytų savo ketinimus.

„Pirmiausiai nukentėtų vartotojai, kuriems pabrangtų apmokestinti produktai. Nukentėtų įvairūs pramonės sektoriai, įmonės, kurios naudoja tuos produktus savo gamyboje. Pabrangtų jų galutiniai produktai, gali iškilti net veiklos problemų. Tai sukurtų labai neapibrėžtą situaciją visoje pasaulio ekonomikoje“, - Eltai komentavo politologas.

Kalbant apie plataus masto prekybos karus, R. Vilpišauskas priminė prekybos priemones, kurias, reaguodamos į nuosmukį, praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje įvedė JAV. Atsakant į jas, tokių pačių prekybos apsaugos priemonių ėmėsi ir Europos šalys.

„Manoma, kad tai reikšmingai prisidėjo prie Didžiosios depresijos gylio. Dėl tokios perspektyvos daugelis šiuo metu labiausiai ir nerimauja, nors, žinoma, situacija yra kitokia nei 1931-1933 metais“, - sakė R. Vilpišauskas.

JAV prezidentu tapus D. Trumpui, sustojo ir nuo 2013 m. vykusios derybos dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties.

Spėti ją įgyvendinti iki savo kadencijos pabaigos tikėjosi buvęs prezidentas Barackas Obama. Tuo metu planuota, kad sutartis palengvintų sąlygas investuoti, atvertų 850 mln. vartotojų apimančią laisvos prekybos rinką, stipriai sumažintų muitus, kurie žymiai augina prekių kainas.

Skaičiuota, kad susitarimas padidintų ES energetinį saugumą, sumažintų energijos išteklių kainas.

Vokietijos analitikai skaičiavo, kad sutartis daugiausia naudos atneštų mažesnėms šalims, o Lietuvos bendrąjį vidaus produktą, skaičiuojant vienam gyventojui, augintų labiausiai iš Baltijos šalių - 0,58 proc.

R. Vilpišausko nuomone, dar yra galimybių, kad derybos dėl šios sutarties atsinaujins, tačiau prekybos karo fone jos dar labiau sumenktų.

„Nuo prezidentavimo pradžios Trumpas nėra nieko pasakęs apie šią sutartį, skirtingai nuo įvairių kitų prekybos susitarimų. Tačiau aišku, jeigu bus pakelti muitai plienui ir aliuminiui iš ES, tai atitolins ir mažins galimybę, kad bus grįžta prie derybų“, - komentavo politologas.

ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas praėjusią savaitę pasiūlė pritaikyti 25 proc. importo muitų tarifus plienui ir 10 proc. - aliuminiui, siekdamas apsaugoti amerikiečių gamintojus nuo tariamai nesąžiningos konkurencijos. ES, Kanada, Australija ir Kinija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių.

Europos Komisija svarsto apie galimybę 25 proc. tarifu apmokestinti garsius JAV prekių ženklus, pavyzdžiui, „Levi's“ džinsus ar „Harley Davidson“ motociklus, drabužius, kosmetiką, viskį. Europa reiškia susirūpinimą, kad JAV gali įvesti mokesčius ES pagamintiems automobiliams.

Pirmadienį D. Trumpas pareiškė atsisakysiąs planų pritaikyti importo tarifus plienui ir aliuminiui tik tuo atveju, jei pavyks pasiekti susitarimą dėl „naujos ir sąžiningos“ Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties.

Europos automobilių gamintojai antradienį perspėjo dėl D. Trumpo planų taikyti „nepakeliamus mokesčius“ ES pagamintų automobilių importui.

Pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius drauge su Latvijos ir Estijos kolegomis Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu. Be kitų klausimų, aptartas ir ekonominis bendradarbiavimas.

L. Linkevičiaus teigimu, transatlantinių ryšių gilinimas ir plėtojimas tarp JAV ir Lietuvos šiandien itin aktualus.

„Svarbu rasti naujų būdų ekonominiams ryšiams stiprinti, plėtoti abipuses investicijas, ieškoti būdų naujoms darbo vietoms kurti tiek Lietuvoje, tiek JAV“, - ministerijos pranešime cituotas L. Linkevičius.