- ELTA inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą šių metų ketvirtį buvo 895 eurai, arba 9,5 proc. didesnis negu prieš metus.
Sparčiausią nuo 2008 metų atlyginimų augimą lėmė nuo šių metų pradžios nuo 380 iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, pakeltas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir tebesitęsianti palanki darbuotojams padėtis darbo rinkoje, kai yra įmonių, norinčių didinti darbuotojų skaičių, bet darbo jėgos daugelyje šalies regionų trūksta.
Atlyginimas po mokesčių Lietuvoje pirmą ketvirtį augo kukliau negu prieš mokesčius – 8,6 proc. – iki 700 eurų. Augimą pristabdė tai, kad nuo šių metų pradžios panaikintas 200 eurų papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiems tėvams už kiekvieną vaiką – jį pakeitė tiesioginė 30 eurų išmoka. Tad nors alga po mokesčių auginantiems vaikus darbuotojams ir mažėjo, jų realios pajamos arba nesikeitė, arba net ir didėjo tuo atveju, jeigu tėvų vidutinis darbo užmokestis buvo arti MMA. Beje, nuo šių metų pradžios buvo padidintas maksimalus mėnesio NPD nuo 310 iki 380 eurų, tačiau šis veiksnys neatsvėrė papildomo NPD už vaikus panaikinimo įtakos.
Tai, kad darbo rinka toliau kaista, rodo ir prieš porą savaičių Statistikos departamento pateikti duomenys, kad nedarbas šalyje pirmą ketvirtį buvo 7,2 proc., arba 0,8 proc. punkto mažesnis negu prieš metus, o darbo jėgos ir toliau mažėjo. Laisvų darbo vietų skaičius pirmą ketvirtį truputį sumažėjo, bet ir toliau buvo istoriškai didelis. Labiausiai darbuotojų trūksta pramonės, prekybos, transporto ir IT įmonėms. Tad bent kol kas tendencijos darbo rinkoje nekinta – darbdaviai, norėdami išsaugoti arba privilioti naujų darbuotojų, turi didinti mokamą darbo užmokestį.
Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmą ketvirtį didėjo 10,1 proc., o viešajame sektoriuje – 8,2 procento. Dėl tokių pokyčių darbo užmokestis privačiame sektoriuje jau yra didesnis negu viešajame ir tai nėra tvari tendencija. Valdžia bus priversta labiau kelti darbo užmokestį dirbantiems viešajame sektoriuje, nes jų alga tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su darbo užmokesčiu privačiose įmonėse. 2018 m. pirmą ketvirtį viešajame sektoriuje algos didėjo ne tik dėl didesnės pareiginės algos bazinio dydžio, bet ir dėl didesnių negu prieš metus algų sveikatos sektoriuje ir dėl didesnės MMA.
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, pirmą šių metų ketvirtį darbo rinkoje nemažą sumaištį sukėlė įvestos socialinio draudimo įmokų grindys. Nors dėl tokio sprendimo dalis gyventojų, dirbusių ne visu etatu, buvo atleisti, visgi sumažėjo žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, ir padaugėjo uždirbančių daugiau negu MMA. Vadinasi, dalis pajamų buvo ištraukta iš šešėlio. Beje, didėjanti MMA ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas lemia, kad per metus daugiau negu 5 proc. alga didėjo net 59 proc. dirbančiųjų, kurie gaudavo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą.
Skųstis negali ir didesnes algas uždirbantys asmenys. „Sodros“ duomenis, per metus beveik pusei daugiau negu vidutinį darbo užmokestį uždirbantiems darbuotojų alga padidėjo daugiau negu 5 procentais. Visus šiuos pokyčius rodo ir Statistikos departamento duomenys. Per metus sparčiai algos augo tuose sektoriuose, kuriuose mažai uždirbančių žmonių dalis yra palyginti didesnė – apgyvendinimo ir prekybos sektoriaus įmonėse vidutinis atlyginimas augo daugiau negu 10 procentų. Tiesa, įspūdingai didėjo ir IT įmonėse dirbančių asmenų vidutinė alga – 14,7 procento. Nereiktų pamiršti, kad pirmą ketvirtį įtaką algų augimui privačiame sektoriuje daro ir išmokamos premijos, kurios šiemet, panašu, buvo gerokai didesnės.
Atskirtis tarp savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir mažiausias, vis dar didėja. Nors buvo daugiau negu 10 savivaldybių, kur vidutinė alga per metus augo sparčiau negu Vilniuje, nė viena kita savivaldybė negalėjo prilygti Vilniui pagal algos pokytį eurais, o tai tik rodo, kad pajamų atskirtis tarp dirbančių sostinėje ir už jos ribų auga.
Beje, tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą, kai palyginame algų augimo tempą mūsų šalyje su darbo užmokesčio didėjimu Estijoje. Praėjusiais metais alga po mokesčių sparčiau augo Lietuvoje (9,6 proc., palyginti su 6,7 proc. Estijoje), tačiau eurais atlyginimas daugiau padidėjo Estijoje (62 eurais, palyginti su 58 eurais Lietuvoje).
Artimiausiais ketvirčiais darbo užmokesčio tendencijos, matyt, dar liks panašios, nors Europos ekonomikos augimas lėtėja ir rodo, kad ateityje mūsų šalies ekonomikos plėtra bus lėtesnė. Darbuotojų trūkumas ir didėjantys viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavimai kelti algą ir toliau bus svarbiausi veiksniai, kurie lems, kad šiemet vidutinė alga prieš mokesčius Lietuvoje didės ne lėčiau negu 8 procentais, tad verslui iššūkių dėl brangstančios darbo jėgos bus vis daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų13
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos2
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...