Susirinkusieji buvo nešini plakatais bei buvo parengę stendą, kuriame žmonės galėjo susipažinti su informacija apie projekto įkainius, ketinamas statyti stotis ir geležinkelius. Į sostinę atvykę Panevėžio krašto gyventojai piktinasi, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bei Vyriausybė sudarė ydingus projekto vystymo planus, dėl kurių reikės griauti Panevėžio rajone įsikūrusių gyventojų namus, išpirkti privačią žemę. Visgi, susirinkusieji labiausiai pyksta dėl to, jog apie „Rail Baltica“ planus, susijusius su jų namais, šie sužinojo jau po sprendimų priėmimų.

„Konstitucija negalioja – ši valstybė degraduoja dėl to, kad negina žmogaus, negina jo nuosavybės. Konstitucijoje yra aiški nuostata – ginti nuosavybę ir paimti tik tuo atveju, jeigu ji yra būtina“, – kalbėjo vienas piketo dalyvių, panevėžietis Tomas Rutkauskas.

„Dėl to ir piketuojame – ne iš gero gyvenimo. Su gyventojais turi būti diskutuojama ir tariamasi“, – teigė jis.

Kritikuojant „Lietuvos geležinkelių“ parengtas alternatyvas dėl Panevėžio rajono jungties, T. Rutkauskas tikino, jog savivaldybėje kuriamas dar vienas šios projekto dalies planas – anot jo, ir pigesnis, ir nereikalaujantis tiek daug griovimo darbų.

Piketuotojai taip pat nerimauja dėl to „Rail Baltica“ projekto kainos.

„Projektas kainuoja 2,7 mlrd. Mūsų grupė sako, kad tas projektas mažiausiai pabrangs dvigubai, nes Latvijos analogiška dalis yra pabrangusi dvigubai“, – dėstė T. Rutkauskas.

Aktyvistas akcentuoja, kad iš esmės „Rail Baltica“ strateginis projektas yra reikšmingas, tačiau panevėžietis kelia klausimą, ar tokie sprendimai turi būti daromi gyventojų sąskaita.

Prašo prezidento pasisakyti

Nors piketuotojai daugiausiai kritikos žeria „Lietuvos geležinkeliams“, daugiausiai vilčių deda į prezidentą, kuris, aktyvistų nuomone, galėtų pasisakyti dėl „Rail Baltica“ projekto problemų.

Jie ieško sprendinių, kurie turėtų mažiausią neigiamą poveikį ir pagrindą žmonių nerimui ir pykčiui.

„Prezidentas yra atsakingas už bendrą Lietuvos strategiją, ekonominę padėtį. Jis privalo bendrauti ir bendradarbiauti su Vyriausybe ir laiku paklausti – kodėl tas projektas vėluoja? Kodėl Seimas, kuris privalo kontroliuoti Vyriausybę, to nedaro? Kodėl nepaklausė susisiekimo ministro, kodėl projektas vėluoja?“ – klausimus, kuriuos, aktyvistų manymu, turėtų kelti prezidentas, vardijo T. Rutkauskas.

„Kviečiame prezidentą imtis iniciatyvos. Dabar palankus metas – rinkimai į prezidento postą. Puiki proga prisijungti ir kitiems kandidatams bei parodyti, kaip jie spręs tą problemą“, – pridūrė piketo dalyvis.

„Rail Baltica“ Lietuva direktorius: ieškome sprendinių, kurie turėtų mažiausią poveikį

Į antradienį vykusį piketą su protestuotojais atvyko pasikalbėti ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Vienas jų – „Rail Baltica“ Lietuva direktorius Arenijus Jackus žurnalistams teigė, jog Panevėžio krašto gyventojų būgštavimai yra suprantami.

„Manau, pyktis yra emocija, kurios nei galime kritikuoti, nei kažkaip vertinti. Mes galime kalbėti apie sprendinius, kurie yra arti jų namų ar užlipantys ant jų namų. Be jokios abejonės, tos žmonių emocijos yra pagrįstos. Tačiau yra pasamdyti specialistai, kurie ieško sprendinių, kurie buvo pateikę keletą alternatyvų“, – teigė A. Jackus.

„Jie ieško sprendinių, kurie turėtų mažiausią neigiamą poveikį ir pagrindą žmonių nerimui ir pykčiui“, – patikino jis.

Anot jo, konkretizuoti sprendiniai bus pristatyti birželio mėnesį.

„Bendruomenė galės dar kartą juos įvertinti, pateikti savo siūlymus. Girdėjome, kad siūlymų jie turi – jie visi bus įvertinti. Ir jeigu paaiškės, kad yra kažkokios stebuklingos, kitokios, geresnės alternatyvos – žinoma, į jas bus atsižvelgta“, – patikino A. Jackus.

Jo teigimu, ieškant situacijos sprendinių, vertinama ir situacija dėl žemės išpirkimo – siekiama, jog griaunamų namų skaičius būtų kaip įmanoma mažesnis.

Tuo metu paklaustas apie projekto kainą, „Rail Baltica“ Lietuva direktorius pripažino, jog ji augs, tačiau kiek – negalėjo atsakyti.

„Per pirmąsias dienas ir mėnesius po Ukrainos karo pradžios matėme – metalų kainos keitėsi kartais, sugriuvo visos transportavimo grandinės. Jeigu skaičiuotume tada, tai to projekto pabrangimas būtų didžiulis. Tačiau situacija po truputį tvarkosi, rankami kiti keliai, kainos po truputį krenta – šiandien nėra ta diena, kai būtų galima pasakyti gana patikimą skaičių, kuris po to realizuotųsi“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

„Tai labai stipriai priklauso nuo geopolitinės situacijos, kurioje gyvename“, – pridūrė jis.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.