„Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

„Swedbank“ pensijų fondų valdytojas Darius Svidleras teigė, kad šiais metais dėl sparčiai kilusių naftos kainų didžiausią grąžą davė energetikos sektorius.

„Dauguma kitų sektorių fiksavo švelniai neigiamas grąžas, tačiau tos grąžos atėjo po iš tiesų įspūdingų kilimo metų pradžioje, nuo metų pradžios per pirmuosius du ketvirčius, kai informacinių technologijų, komunikacijos, ilgalaikio vartojimo sektoriai fiksavo iš tiesų labai geras grąžas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Svidleras.

„Tas grąžas (metų pradžioje – BNS) paskatino dirbtinio intelekto banga, kadangi tokios įmonės, kaip „Microsoft“, pristatė pirmuosius įrankius, sukurtus dirbtinio intelekto pagrindu, ir žmonės juos sugebėjo išbandyti, pratestuoti ir matome, kad tai gali gerokai padidinti darbuotojų produktyvumą“, – teigė fondų valdytojas.

Nuo veiklos pradžios 2004 metais antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 6,6 mlrd. eurų, o šio turto grąža siekia 1,8 mlrd. eurų.

 

Asociacijos duomenimis, 1996-2002 metais gimusių dalyvių fondai šiemet uždirbo didžiausią – 9,86 proc. bendrą svertinę grąžą, o lėčiausiai didėjo 1954-1960 metais gimusiųjų grąža – 3,13 proc.

Šių metų pirmąjį pusmetį antros pakopos pensijų fondų grąža buvo 0,42 proc. punktais didesnė ir siekė 8,72 proc. 2022 metais antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo neigiama – minus 13,8 proc., o 2021 metais ji buvo didžiausia per visą fondų veiklos istoriją – 21,07 procento.

Tuo metu trečios pakopos pensijų fondų vidutinė grąža per 9 mėnesius siekė 6,8 proc. Pirmąjį pusmetį ji buvo 7,1 proc. Anot INVL Investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, šį nežymų kritimą lėmė nedidelis akcijų rinkų susitraukimas.

„Kadangi didžioji dalis fondų turto yra akcijų rinkose, o būtent trečiasis ketvirtis buvo lengvai neigiamas, tai bendroje sumoje turime šiek tiek susitraukimą nuo metų pradžios, obligacijos buvo šiek tiek teigiamos“, – trečiadienį teigė V. Rūkas.

Vis dėl to, anot V. Rūko, „potencialas obligacijų rinkoje yra atsigavęs ir labai nemažas“, o dėl gerų prognozuojamų infliacijos rodiklių 2024 metais pozityvių rezultatų galima tikėtis tiek obligacijų, tiek akcijų rinkose.

„Jeigu nebus netikėtumų pasiūlos pusėje, ypač energetikoje, tai mes turėtume turėti pakankamai neblogą situaciją ir labiausiai tikėtina, kad tai yra infliacija 1–3 proc. ribose ir galbūt krintanti ar kažkiek kylanti ir tai bet kokiu atveju yra pozityvu akcijoms, obligacijoms“, – teigė jis.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

 

Trečios pakopos pensijų fonduose šiuo metu sukaupta apie 0,3 mlrd. eurų. Juose aukščiausią grąžą šiemet rodė fondai, kuriuose akcijų dalis yra didžiausia – jų vidutinė svertinė grąža sudarė 8,96 proc. Mišrių fondų grupės grąža buvo 4,55 proc., o mažesnės rizikos fondai uždirbo 1,92 proc. vidutinę svertinę grąžą.

Nuo veiklos pradžios 2004 metais antros pakopos pensijų fonduose sukaupta apie 6,6 mlrd. eurų, o šio turto grąža siekia 1,8 mlrd. eurų. Pensijų kaupimo dalyviams nuo 2004 metų iki šiol išmokėta 0,5 mlrd. eurų.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.