„Raginame politikus ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet įgyvendinti ženkliai ambicingesnę reformą, kuri suteiktų galimybę adekvačiam viešųjų paslaugų finansavimui, padėtų įgyvendinti valstybės užsibrėžtus tikslus dėl skurdo rizikos ir pajamų nelygybės mažinimo bei prisidėtų prie viešųjų paslaugų plėtros ir kokybės“, – teigiama kreipimesi, kurį trečiadienio vakarą išplatino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

Be jos, kreipimąsi taip pat pasirašė Nacionalinis skurdo  mažinimo organizacijų tinklas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Aplinkosaugos koalicija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos žmogaus teisių centras, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra.

Raginame politikus ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet įgyvendinti ženkliai ambicingesnę reformą.

Prie raginimo taip pat prisidėjo devyni Vilniaus, Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos socialinių mokslų centro bei Lietuvos mokslų akademijos mokslininkai.

Organizacijos bei mokslininkai ragina peržiūrėti, jų teigimu, „nepagrįstai didelį kiekį“ mokestinių lengvatų ir jas naikinti, gyventojų pajamų mokesčio tarifą taikyti nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, o ne nuo 180 VDU, didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, apmokestinti prabangią nuosavybę ir prabangos prekes, labiau kontroliuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą.

Kreipimesi nurodoma, jog mokesčių reforma reikalinga dėl nepakankamo viešųjų paslaugų ir viešojo valdymo finansavimo, įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms, skurdo rizikos ir pajamų nelygybės, socialinio teisingumo.

Diskusijos dėl mokesčių reformos atgimė Vyriausybei pritarus su Europos Komisija (EK) baigtam derinti atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl pertvarkos terminų atidėjimo. Nuo šio plano vykdymo priklauso ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.

Mokesčių reformai įstrigus Seime, Vyriausybė siekė įtikinti EK atidėti su mokestiniais pokyčiais susijusius terminus, tačiau Komisija Lietuvos prašymui nepritarė.

Nepaisant to, Vyriausybė pritarė atnaujintam planui argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti atnaujintame plane esančios paskolų forma suteikiamos 1,5 mlrd. eurų ES paramos.

Vyriausybė mokesčių reformą parlamentui pateikė šiemet vasarą. Joje, be kitų dalykų, numatytas didesnis individualios veiklos, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.