„Naujus maršrutus siūlančios ir skrydžių dažnius didinančios tradicinės oro bendrovės smarkiai prisideda prie augančių susisiekimo oru rezultatų. Lietuva yra tarp penkių Europos Sąjungos šalių, kurios pirmą 2025 metų ketvirtį pasiekė dviženklį (13 proc.) keleivių srauto augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – pranešime cituojamas LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.

Pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, galimybę tiesioginiu reisu lengvai pasiekti  pagrindinius Europos aviacijos mazgus (37 proc.) ir svarbiausius ES ekonominius centrus (32 proc.) Lietuvos visuomenė vertina labiausiai. Tarp svarbiausių susisiekimo oru kokybės kriterijų gyventojai taip pat įvardijo užtikriną skrydžių įvairovę (23 proc.) ir patogius skrydžių laikus (20 proc.).

„ACI Europe“ duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų balandį keleivių srautai Lietuvos oro uostuose augo 12 proc., tai yra dvigubai sparčiau negu Latvijos oro uostuose, kai tuo metu Estijoje fiksuotas nuosmukis. Iš viso Lietuvos oro uostuose šių metų balandžio mėnesį aptarnauta 604 tūkst. keleivių – pasiektas naujas šio mėnesio rekordas.

Per metus oro uostų paslaugomis naudojosi 3 iš 5 gyventojų

Per apklausą taip pat paaiškėjo, 61 proc. gyventojų per paskutinius 12 mėnesių yra kur nors skridę ir pasinaudoję Lietuvos oro uostų paslaugomis. Didžiausia keliautojų grupę sudaro vieną arba du kartus per metus skraidantys žmonės. Tyrimo duomenimis, aktyviausiai oro transportu keliauja 18–29 metų asmenys. Dauguma apklaustųjų (82 proc.) nurodė, jog dažniausiai keliauja laisvalaikio tikslais.

Tyrimo duomenimis, aktyviausiai oro transportu keliauja 18–29 metų asmenys.

Vertindami tik Lietuvos oro uostų darbą ir paslaugas, 9 iš 10 gyventojų (88 proc.) nurodė, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus pagerėjo. Paprašyti apibrėžti, kokiu balu vertina Lietuvos susisiekimo oru kokybę, žmonės dažniausiai rinkosi 8 arba 10. Iš viso maksimalų balą paslaugų kokybei skyrė kas penktas apklaustas asmuo.

Savo atsakymuose gyventojai dažniausiai pabrėždavo patogumą iš Lietuvos pasiekti svarbiausius Europos miestus ir susiekimo mazgus, iš kurių galima sklandžiai leistis į keliones po visą pasaulį. Taip pat pastebėta, kad geriausiai susisiekimo oru kokybę yra linkę vertinti respondentai, priklausantys 18–29 metų grupei – tai, kurioje orlaiviais skraidančių žmonių dalis yra didžiausia (67 proc.).

Palyginti, tyrime dalyvavę 50–59 metų asmenys skraido kiek rečiau ir mažiau – iš jų 55 proc. nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko skristi iš arba į Vilnių, Kauną ar Palangą.

Pastebi pokyčius ir pažangą

Didžioji skraidančių gyventojų dalis (74 proc.) teigia, kad dažniausiai skrydžiams renkasi Vilniaus oro uostą. Iš Kauno dažniausiai skraidyti tenka 22 proc., iš Palangos – 4 procentams apklaustųjų.

LTOU vadovas sutinka, kad palankius visuomenės vertinimams įtakos turėjo daug dėmesio sulaukęs išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste startas šių metų vasarį. Terminalui pradėjus veikti, bendras Vilniaus oro uosto plotas išaugo trečdaliu (14,4 tūkst. kv. metrų), o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą.

Gyventojų apklausą 2025 metų kovo 24 d. – balandžio 3 d. atliko bendrovė „Norstat LT“. Iš viso apklausta 1000 18–64 m. interneto vartotojų, atrinktų taip, kad atspindėtų visos šalies gyventojų pasiskirstymą.