„Lietuviai mano, jog kovoje su globalia energetikos ir klimato krize prioritetas turėtų būti teikiamas tolesnei atsinaujinančiosios energetikos plėtrai“, – pranešime teigė EIB vicepirmininkas Thomas Ostrosas (Tomas Ostrosas).

71 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jei per artimiausius kelerius metus drastiškai nesumažės energijos ir prekių vartojimas, laukia globalinė katastrofa. Be to, 76 proc. respondentų galvoja, kad Vyriausybė veikia per lėtai, o 54 proc. – kad iki 2030 metų Lietuvai nepavyks iš esmės sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekio.

Paprašyti pagal svarbą nuodyti veiksmus, kurių turėtų imtis Vyriausybė, 50 proc. lietuvių teigė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama atsinaujinančiosios energetikos plėtrai, 34 proc. – energijos tiekimo diversifikavimui, o 16 proc. – energijos taupymui (Europos Sąjungos vidurkis – 19 proc.) 

Be to, 58 proc. lietuvių pritaria, kad energijos kainos būtų indeksuojamos pagal kiekvieno namų ūkio suvartojimą, 53 proc. mano, kad itin taršioms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, visureigiams ir oro transportui, būtų taikomi dideli mokesčiai.

28 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų šią žiemą savo namuose temperatūrą sumažinti iki 19 laipsnių. Tuo metu 25 proc. lietuvių teigia, kad nebeišgali tinkamai šildyti savo būsto.

42 proc. respondentų mano, kad trumpuoju laikotarpiu Vyriausybė turėtų mažinti su energija susijusius mokesčius, 28 proc. – riboti bei reguliuoti dujų, naftos ir anglies kainas, 7 proc. palaiko energijos kuponų dalijimą.

67 proc. lietuvių didžiausių rūpesčiu laiko infliaciją. Tuo metu klimato kaitos poveikį teigia jaučiantys 64 proc. gyventojų.

Rugpjūtį 30 šalių atliktoje EIB apklausoje dalyvavo daugiau nei 28 tūkst. ES šalių respondentų nuo 15 metų amžiaus.