Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų žino apie aplinkai kenksmingo palmių aliejaus žalą. Su šia problema yra gerai susipažinę 30 proc. gyventojų, o dar 43 proc. teigia apie tai girdėję. Tik vienas iš keturių apklaustųjų pripažino, kad nėra nieko nežino apie palmių aliejaus žalą.

Pasak aplinkosaugos organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, dar prieš keletą metų palmių aliejaus problema Lietuvoje rūpėjo tik siauram aplinkosaugos entuziastų ratui. Tačiau palaipsniui visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas auga ir vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad už tūkstančių kilometrų esančių tropinių miškų naikinimas tik didina klimato krizę visame pasaulyje.

„Plečiant alyvpalmių plotus, per metus vidutiniškai iškertama milijonas hektarų atogrąžų miško, sunaikinamos vertingos augalų ir gyvūnų rūšys. Todėl Europoje vis garsiau kalbama apie netiesioginį europiečių vaidmenį prisidedant prie pasaulio miškų naikinimo. Juk vartodami palmių aliejaus turinčius produktus ir gaminius skatiname šios žaliavos paklausą, o juk palmių aliejaus yra daugelyje būtiniausių produktų – nuo maisto iki dyzelino. Augantis gyventojų sąmoningumas vengti palmių aliejaus nuteikia pozityviai, tačiau to nepakanka – reikia daugiau diskutuoti apie palmių aliejaus vartojimo mažinimą iš esmės, įtraukiant gamintojus, valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas“, – teigė D. Tracevičius.

Gyventojai siūlo neatidėlioti

Apklausos rezultatai parodė, kad 76 proc. respondentų siūlo neatidėlioti ir spręsti palmių aliejaus klausimą. Šiam teiginiui dažniau pritaria moterys, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai ir didžiųjų miestų gyventojai.

Daugiau nei pusės (59 proc.) gyventojų mano, kad spręsti palmių aliejaus vartojimo problemą galima daugiau informuojant visuomenę ir raginant rinktis produktus be palmių aliejaus. 48 proc. gyventojų siūlo prekių etiketėse aiškiau žymėti, ar produkto sudėtyje yra palmių aliejaus. 46 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad valstybė turėtų teisės aktais įpareigoti gamintojus ir prekybininkus mažinti palmių aliejaus vartojimą.

Pasak „Žiedinės ekonomikos“ vadovo D. Tracevičiaus, vartotojams dar sunku patiems įvertinti, kuriuose produktuose naudojamas palmių aliejus. Palmių aliejus etiketėse dažnai nurodomas ir kitais pavadinimais, kurių yra kelios dešimtys. O kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui, biodyzeline, žaliava apskritai nėra nurodoma.

Tvaraus verslo įmonės kai kurias produktų pakuotes jau pažymi užrašais „be palmių aliejaus“, tačiau tai pavieniai atvejai.

Faktai apie palmių aliejaus žalą

Alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto, kuriuose kažkada buvo atogrąžų miškai. Tokia teritorija lygi Naujosios Zelandijos plotui. Norint labiau praplėsti plantacijas, kertamos ne tik džiunglės, bet ir sausinami durpynai – dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija ir daugėja pavojingų gaisrų.

Visoms išlikusioms orangutanų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų. 2016 m. pasaulyje laisvėje gyveno apie 100 000 orangutanų, o tuo tarpu 1973 m. jų buvo apie 288 500. Jeigu ir toliau bus kertami Borneo ir Sumatros miškai, manoma, kad 2025 m. orangutanų gali sumažėti iki 47 000 individų.

Net 50 proc. produktų, esančių prekybos centruose, sudėtyje turi palmių aliejaus. Kasdien suvartojant produktų, kuriuose yra bent 5 gramai palmių aliejaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net 25 proc. Aukštoje temperatūroje perdirbamas palmių aliejus išsiskiria organizmui pavojingus kancerogenus.

Eksportui į ES skirto alyvpalmių aliejaus gamyba susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. Kone pusė ES importuojamo aliejaus naudojama biodegalų gamyboje.

Visuomenės nuomonės apklausą atliko tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“ nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ užsakymu. Apklausa atlikta šių metų sausio mėnesį, apklausus 1000 respondentų visoje Lietuvoje.