– Kokią partiją palankiausiai vertina visuomenė? Gal kai kurių partijų reitingai smunka, o kitų – netikėtai kyla?

– Didelių pokyčių neįvyko. Pirmoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ji turi 20–21 proc. nuo visų gyventojų, 33 proc. – nuo balsuojančiųjų. Reikia pasakyti, kad reitingai mažėja (21,7 proc. kovą iki 21,1 proc. – BNS). Toks laimėjusios partijos likimas po rinkimų – ji turi didžiausius rezultatas, bet paskui jie mažėja. Šiuo atveju, jau ketvirtą mėnesį iš eilės matoma mažėjimo tendencija.

Antroje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jie turi 14,1 proc. nuo visų gyventojų, 22 proc. – nuo balsuojančiųjų. Šios partijos dinamika – labiau teigiama nei neigiama (reitingas padidėjo nuo 13,6 proc. kovą – BNS). Šiuo metu, palyginus su kovo mėnesiu, viskas pakankamai stabilu.

Trečioje vietoje – socialdemokratai. Po rinkimų jų situacija buvo gana liūdna, bet dabar šiek tiek pagerėjo. Jie turi 11 proc. nuo visų gyventojų ir 17 proc. nuo balsuojančiųjų. Per lyderio rinkimus dėmesys buvo nukreiptas į naujesnius žmones. Matyt, kad tai kiek reabilituoja partiją po rinkimų nesėkmės.

Liberalų sąjūdis turi 5–6 proc. nuo visų gyventojų ir 8–9 proc. nuo balsuojančiųjų. Tačiau mes neapėmėme istorijos su Gintaru Steponavičiumi, kuri situaciją būtų paveikusi neigiamai.

– Ar galime pamatyti, kurių partijų reitingai netikėtai pakilo, o kurių – nukrito?

– Sensacijos nėra. Tik kad valdančiosios „valstiečių“ partijos reitingai ketvirtą mėnesį iš eilės mažėja. Tėvynės sąjungos, atrodo, didėja. Nors partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis turi neigiamą vertinimų balansą, dabartinis jo vertinimas yra geriausias nuo to, kai jis tapo pirmininku.

– Ar panašiai dėliojasi ir partijos pirmininkų reitingai? Jei pirmauja partija, pirmauja ir jos pirmininkas?

– Taip negalima teigti. „Valstiečiai“ užima pirmąją vietą stabiliai, tačiau partijos pirmininko padėtis kitokia. Po rinkimų jis buvo netoli aukščiausių pozicijų, o šiuo metu – gana toli. Pirmose vietose – politikai. Ramūno Karbauskio padėtis praktiškai nepasikeitė nuo kovo mėnesio, jo vertinimai neblogi. Teigiamų ir neigiamų vertinimų  balansas yra teigiamas.

Algirdas Butkevičius – šiuo metu vienas nepopuliariausių  politikų.

– Kaip atrodo šalies vadovų reitingai?

– Trys vadovai ir trys populiariausi politikai – jie sutampa. Saulius Skvernelis pirmoje vietoje, jį palaiko ir teigiamai vertina 70 proc. Lietuvos gyventojų. Antroje vietoje – Dalia Grybauskaitė. Ją teigiamai vertina 66 proc. Trečioje vietoje – Viktoras Pranckietis, jį teigiamai vertina 50–51 proc.

Tik dinamika skiriasi. S. Skvernelio vertinimas kiek sumažėjo, bet nedaug. Nuo 72,5 proc. iki 70 proc. Tai skatina pagalvoti, kodėl nebeauga. Čia hipotezė, bet gal tai susiję su Darbo kodeksu. DK labai neigiamai pasitarnavo socialdemokratams. Tačiau yra ir kitų dalykų. Planas ilginti mokslo metų trukmę nebuvo populiarus planas. Turėjome duomenų, kad dauguma žmonių nepalaiko tokios reformos, ypač tie, kurie turi mokyklinio amžiaus vaikus.

D. Grybauskaitės teigiami vertinimai auga kokį penktą mėnesį iš eilės. Dabartiniai 66 proc. atitinka reitingus, kurie buvo prezidento rinkimų metu. Tai reiškia, kad ji per šį laikotarpį nepadarė klaidų, teigiamų vertinimų balansas yra geras. V. Pranckiečio rezultatas per mėnesį nepasikeitė.

Jei kalbėtume apie ministrus, jie nauji, mažai žinomi, kol kas visų jų vertinimas teigiamas. Pirmoje vietoje pagal teigiamus vertinimus – Linas Linkevičius, antroje vietoje – Aurelijus Veryga, trečioje – Rokas Masiulis. Paskui būtų Linas Kukuraitis.

BNS rašo, kad D.Grybauskaitę žmonės dažniau įvardijo kaip geriausiai atstovaujančią jų interesams – 19,9 proc. (18,9 proc. kovą). Čia premjeras S.Skvernelis antroje vietoje, kaip geriausiai jų interesams atstovaujantį visuomenės veikėją jį nurodė 15,2 proc. apklaustųjų (16,6 proc. kovą).

6,7 proc. apklaustųjų teigė, kad geriausiai jų interesams atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis (6,9 proc. kovą), 5,9 proc. įvardijo Socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių (4 proc. kovą).

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį kaip geriausiai jų interesams atstovaujantį visuomenės veikėją nurodė 4,3 proc. (3,9 proc.), parlamentar1 Naglį Puteikį 3,7 proc. (3,6 proc.), Seimo pirmininką „valstietį“ Viktorą Pranckietį – 3,5 proc. (2,3 proc.) apklaustųjų.

– Kurią instituciją labiausiai palaiko apklaustieji?

– Kaip visada, gelbėtojai ugniagesiai arti 100 proc. bet iš tikrųjų čia nėra, bet iš tikrųjų tai nėra trivialus dalykas, kad gelbėtojai tai turi 90 proc. palaikymą. Tiesiog nematome kažkokių negatyvių istorijų – nei korupcijos skandalų nėra, nei ten kas nors ką nors suvažinėja. Antroje vietoje – policija (palaiko 62 proc.), trečioje vietoje – kariuomenė (60 proc.). Noriu pabrėžti, kad kariuomenė per mėnesį pakilo, užmiršo „šakučių skandalas“ ir rezultatas geriausias per 12 metų (kariuomene pasitiki 59,6 proc. gyventojų, kai prieš mėnesį tokių buvo 53,1 procento, sumažėjo žmonių, kurie nepasitiki kariuomene – nuo 17,9 proc. kovą iki 12,9 proc. – BNS)

– Ar pasitiki apklaustieji „Sodra“?

– Kažkada „Sodra“ buvo viena dažniausiai minimų institucijų. Per ekonomikos krizes pasitikėjimas „Sodra“ paprastai visada krinta. Dabar jau kelis mėnesius reitingai mažėja, ypač kovą buvo sumažėję. Bet ir šį mėnesį, palyginti su kovu, nepasitikėjimas išaugo.

Nors kokių ekonominių priežasčių lyg ir nėra, matyt, tai susiję su diskusijomis apie „Sodros“ reformas, galimybes, be to, praktiškai kiekvieną dieną portaluose galima surasti kažkokios kritikos „Sodrai“. Ja labiau nepasitiki 30–50 metų žmonės – ne pensininkai, kurie gauna pensijas, o tie, kurie galvoja, kas bus, kai jie išeis į pensiją.

– Klausėte, ar tėveliai pritaria, kad būtų prailginti mokslo metai. Ką sužinojote?

– Nepritaria ir greičiau nepritaria 63 proc., o pritaria ar greičiau pritaria 16 proc. Taigi aišku, kad žmonės prieš prailginimą. Tarp žmonių, kurie turi mokyklinio amžiaus vaikų, dar ryškesnis skirtumas: 72 proc. nepritaria, 22 proc. pritaria. Matyt, dėl tos priežasties pasitikėjimas švietimu sumažėjo 3 procentiniais punktais, nepasitikinčiųjų atitinkamai padaugėjo ir sumažėjo ir ministrės reitingas.

– Ar šioje apklausoje jus kas nors nustebino?

– Ši apklausa vyko balandžio 1–9 d. Nesakyčiau, kad buvo sensacijų, bet išryškėjo tam tikros tendencijos dėl nuoseklaus „valstiečių ir žaliųjų“ reitingų mažėjimo, dėl sumažėjusių S. Skvernelio reitingų. Matyti, kad žmonės reaguoja į kalbas apie būsimas reformas.