Vytį ant lietuviškų eurų monetų palankiai vertina daugiau nei du trečdaliai gyventojų, ketvirtadalis nuomonės neturi, pranešė Lietuvos bankas.

Jo užsakymu šių metų pradžioje bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, 69 proc. respondentų palankiai vertina, kad ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės bus kaldinamas nacionalinis simbolis Vytis. Nepalankiai vertinančiųjų buvo 7 proc., ketvirtadalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Respondentų taip pat prašyta nurodyti pateikto vertinimo priežastis. Daugiausia – 38 proc. tų, kurie Vytį ant lietuviškųjų eurų monetų vertino palankiai, teigė, kad Vytis jiems yra „lietuviškas, artimas ir savas“, 9 proc. apklaustųjų minėjo, kad nacionalinis simbolis atspindės mūsų šalį, lietuviškumą ir tautiškumą. Tai, kad Vytis yra mūsų valstybės herbas, o lietuviškas euras taip primins litą, įvardijo atitinkamai 8 proc. ir 7 proc. apklausos dalyvių.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, jų viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – savita, skirtinga (nacionalinė pusė). Eurų banknotai visoje Europos Sąjungoje vienodi.

Ant Lietuvos išleistų apyvartinių eurų monetų bus trys vaizdai su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu, juos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas.

Pirmuosius 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologinius pavyzdžius Lietuvos monetų kalykla turėtų nukaldinti šį pavasarį.