„Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ir aktyviai dalyvaus svarstant konkrečius valstybių įsipareigojimus. Pažymėtina, kad mūsų šalis laikosi požiūrio, kurį jau ne kartą yra išsakiusi, kad saugomas teritorijas reikia pirmiausia tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti, o tada planuoti jų plėtrą, atsižvelgus į kiekvienos ES šalies situaciją“, – pranešime sako J. Grigaravičienė.

Pasak Aplinkos ministerijos, remdamasi naująja ES biologinės įvairovės strategija, Lietuva numato atnaujinti nacionalinius strateginius biologinės įvairovės apsaugos dokumentus.

Nurodoma, kad pagrindiniai šios strategijos numatyti veiksmai yra susiję su saugomų teritorijų plėtra, ekosistemų atkūrimu, ekologinės žemdirbystės skatinimu, miestų žalinimu, taršos mažinimu, daug dėmesio skiriama saugomoms rūšims ir buveinėms.

Aplinkos ministerija nurodo, kad pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Pernai paskelbtos JT tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos pasaulinės ataskaitos duomenimis, išnykimas gresia maždaug milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių. Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita.