Gaivinamos diskusijos dėl naftos produktotiekio tiesimo iš Mažeikių į Klaipėdos uostą.

Laikas kalbėtis apie vamzdyną

Per Būtingės naftos terminalą šiemet net 23 proc. išaugęs naftos importas į „Orlen Lietuva“ naftos gamyklą, Klaipėdos uoste jau sukelia mintis, kad ši kompanija galėtų vėl grįžti prie naftos produktų vamzdyno tiesimo į Klaipėdos uostą.

Peno tokioms mintims sukelia ir tai, kad „Klaipėdos nafta“ jau antrus metus rodo didelius naftos produktų krovos augimo tempus. Jie nemaža dalimi susieti su pagrindinio kliento - „Orlen Lietuva“ naftos produktų eksportu per Klaipėdos uostą.

„Girdėjau, kad „Orlen Lietuva“ jau uždirba neblogus pelnus. Naftos versle jiems susiklostė palanki situacija. Ar ne laikas būtų susėsti ir vėl kalbėtis apie produktotiekio tiesimą iš „Orlen Lietuva“ gamyklos į Klaipėdos uostą“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis teigė artimiausiu metu pabandysiantis šią temą apsvarstyti su „Orlen Lietuva“ ir „Klaipėdos naftos“ vadovais. Jo nuomone, dabar į Klaipėdos uostą tiesti naftos produktotiekį būtų palankios statybos kainos. Taip pat pagal dabartinę situaciją, A.Vaitkaus vertinimu, tokia statyba atsipirktų palyginti greitai – per 3-4 metus.

Geležinkelių netektys kompensuojamos

Į Klaipėdos uostą nutiestas produktotiekis padėtų greičiau išjudinti išorinio uosto statybos prie Melnragės klausimus.

Dėl produktotiekio nutiesimo į Klaipėdą bene didžiausių pajamų netektų dabar iš Mažeikių į Klaipėdą naftos produktus – apie 4-5 mln. tonų per metus gabenantys Lietuvos geležinkeliai. Ši valstybės bendrovė yra pateikusi argumentus, kad netekus „Orlen Lietuva“ naftos produktų ji per metus negautų apie 30 mln. eurų pajamų.

Tačiau Lietuvos geležinkelių netektis per kelis metus būtų galima kompensuoti kitais kroviniais. Jei Klaipėdos uosto ir Lietuvos padangėje, kaip žadama, pasirodys Kinijos kompanija „China merchants group“ geležinkelininkų netektys greitai būtų padengtos papildomais krovinių srautais iš Baltarusijos.

„Lietuvos geležinkeliai“ neturėtų būti lemiamas reiškinys pritraukiant krovinius į Klaipėdos uostą. Nutiesus vamzdyną iš „Orlen Lietuva“ į Klaipėdą būtų pagerintos sąlygos priimti Klaipėdos uoste kitų kompanijų naftos produktus“, - svarstė A.Vaitkus.

Dabar tarp geležinkeliečių ir uostininkų, kraunančių naftos produktus, vyksta nuolatinė diskusija. Vieni teigia, kad uoste nėra pakankamai talpų sukaupti didesniems kiekiams naftos produktų. Kiti priekaištauja, kad naftos produktai geležinkeliais vežami per ilgai. Greitesnis pristatymas ypač aktualus žiemą mat ilgiau nuo gamyklos iki uosto važiuojančius naftos produktus, ypač mazutą, yra sunkiau atšildyti, kad jis galėtų lengvai tekėti į laivus.

Atvertų kelius plėtrai

Paskutinį kartą apie produktotiekį iš „Orlen Lietuva“ į Klaipėdą projektuotojų lygiu buvo diskutuojama dar prie 2009 metais prasidėjusią pasaulinę recesiją. Tuomet buvo duota užduotis parengti šio produktotiekio tiesimo specialųjį planą.

Oficialiose diskusijose dėl naftotiekio į Klaipėdos uostą, buvo minima, kad „Orlen Lietuva“ ateityje per metus į Klaipėdos uostą galėtų patiekti iki 7-8 mln. tonų naftos produktų.

Manyta, kad produktotiekį būtų tikslinga tiesti pagal geležinkelio linijas. Bet tam priešinosi geležinkeliečiai. Esą produktotiekis sumažintų geležinkelių saugumą. Kiltų problemų ir dėl produktotiekio apsaugos zonų, kurios turinčios būti po 30 metrų į abi puses nuo vamzdyno.

Tam tikrų kompensacijų už iškirstą Girulių mišką tiesiant naftos produktotiekį norėtų ir Klaipėdos miestas. Bet Girulių miškas galėtų būti aplenkiamas.

Tebėra atviras klausimas, kiek kainuotų produktotiekio tiesimas. Buvo pateikta informacija, kad vien vamzdžiai produktotiekiui tiesti kainuotų apie 60 mln. eurų.

2013 metais produktotiekio tiesimas iš Mažeikių į Klaipėdą buvo svarstytas Vyriausybės posėdyje. Čia buvo įvardinta ir bendra produktotiekio statybos kaina – apie 90 mln. eurų. Į šią kainą neįskaičiuota tai, kiek kainuotų „Klaipėdos naftos“ pritaikymas priimti naftos produktus iš vamzdyno.

Tuomet, prieš trejus metus, Vyriausybės nuostata buvo tokia, kad už produktotiekio tiesimą į Klaipėdą turėtų mokėti pati „Orlen Lietuva“ arba pritraukti investicijas. Savo ruožtu Vyriausybė buvo išreiškusi nuostatą, kad tiesiant produktotiekio vamzdyną į Klaipėdą neprieštarautų didesnei Mažeikių naftos gamyklos plėtrai.