„Vėl BFK bus blogiausi, kodėl jie nepritarė, kai prezidentas puikias iniciatyvas atnešė, mes nenorime didesnių pensijų... Mūsų pensijų be to verslo ir mokesčių mokėtojų nebus išvis. Dabar mokančiųjų mokesčius, dirbančiųjų net mažėja. Verslų dar labiau mažėja. Turime ekonomikos lėtėjimą, dar labai optimistiškai, kad jis taip mažai lėtės. Šiandien priimti sprendimą per dvi dienas... neįsivaizduoju. Suprasčiau, kad galėtume sudaryti darbo grupę, po Naujų metų išsinarplioti smulkiai“, – posėdyje sakė V. Ąžuolas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad pakėlus mokesčius bus žlugdomas verslas.

„Kokia yra žinia siunčiama visuomenei? Tie pinigai, kuriuos ketinama čia surinkti, yra maži. Milijardas PVM nesurenkama, čia reikia ieškoti pinigų, o ne apmokestinti žmones. Surinksite keliasdešimt milijonų, bet bus didelė žala padaryta. Kokia žinia bus tada jaunimui, žmonėms, kurie kuria verslą? Kuo daugiau kursite, tuo daugiau atimsime“, – teigė V. Sutkus.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta pritarė, kad būtų galima koreguoti daugiausiai diskusijų BFK posėdyje sukėlusią įstatymo projekto dalį dėl autorinių sutarčių apmokestinimo.

„Yra puikios galimybės šios dalies, kurios liečia autorius, neliesti. Dėl dividendų akivaizdu, kad verslas prieštarauja, bet yra bendra logika ir ten galima ieškoti būdų“, – sakė S. Krėpšta.

Darome blogą dalyką, gąsdiname žmones, kažkas puls dividendų išsimokėti, kažkas puls jau parduoti turtą, nes po to padidės.

Anot V. Ąžuolo, žmonių gąsdinimas daro didesnę žalą nei pačių mokesčių įvedimas.

„Darome blogą dalyką, gąsdiname žmones, kažkas puls dividendų išsimokėti, kažkas puls jau parduoti turtą, nes po to padidės. Mūsų gąsdinimas padaro dar didesnę žalą nei pačio mokesčio pakėlimas. Praeita reforma buvo visai kitaip sutikta, nes nebuvo gąsdinimų, buvo ieškoma kompromisų“, – sakė V. Ąžuolas.

V. Sutkaus teigimu, praeitos mokesčių reformos metu diskusijoms buvo skirta pusė metų.

„Praeita mokesčių reforma (...), jai buvo skirta pusė metų diskusijoms. Buvo ramu, visi sutarėme, kad bus mokestinė reforma, išdiskutuota ir padaryta. Dabar turime politinių įgeidžių, dabar greitai padarome. O kur skuba? Paskaičiuokime dar kartą, pažiūrėkime kitus skaičius, pavasario sesijoje pritars (Seimas. – ELTA)“, – sakė V. Sutkus.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, anot Prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.

Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.

Nesiūloma keisti galiojančio lengvatinio tarifo – 5 proc. – ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.

Nesiūloma keisti ir galiojančio 15 proc. tarifo, taikomo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, nes, kaip teigiama aiškinamajame rašte, suvienodinant mokesčių tarifą su tarifu, taikomu pajamoms iš darbo santykių, reikėtų keisti ir atitinkamus šias išmokas reglamentuojančius įstatymus, siekiant užtikrinti, kad šios išmokos asmeniui nesumažėtų. Prezidentūra mano, kad buhalterinio pobūdžio keitimas be ekonominio efekto būtų perteklinis administracinis pokytis.

Tuo tarpu parlamentaras Mykolas Majauskas įregistravo siūlymą palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, pagal kurį metinė pajamų, gaunamų kaip honorarai ar pagal autorines sutartis iš darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių asmenų, dalis, neviršijanti 120 vidutinių darbo užmokesčių, būtų apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o viršijanti – 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Kaip teigia Prezidentūra, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).

Visas surinktas lėšas planuojama skirti senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti.