„Dar 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdyto tyrimo duomenimis 2009-2010 mokslo metais ES šalyse visų pakopų studijose mokėsi apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - 2014 m., anot UNESCO, užsienio aukštosiose mokyklose studijavo jau beveik 12 tūkst. studentų iš Lietuvos. Tais pat 2014-aisiais buvo teigiama, kad mokytis į užsienį išvyksta iki dešimtadalio vienos laidos abiturientų. Deja, naujesnės statistikos nėra, bet tikėtina, kad dabar šis santykis liko panašus ar net kiek ūgtelėjo.“

Kur pradingsta baigusieji mokslus užsieniuose?

Tačiau šiuo metu darbo ieškančių pateikiamuose gyvenimo aprašymuose vakarietiškas išsilavinimas šmėžuoja kur kas rečiau. Tik apie 2 proc. pretendentų nurodo baigę vienokią ar kitokią mokslo įstaigą užsienyje. Įdomu ir tai, kad nuo 2012 m. šis procentas menkai tepasistiebė į viršų. Atrodo, kad nešini vakarietišku diplomu mūsų tautiečiai noriau varsto užsienyje, o ne Lietuvoje įsikūrusių darbdavių duris, kas visai logiška prisiminus atlyginimų lygį Lietuvoje ir, sakykim, Didžiojoje Britanijoje, ypač jei ruošiesi dirbti kvalifikuotą darbą. Tiesa, didelės ir moderniai veikiančios Lietuvos įmonės, lietuvių vertinamos kaip patraukliausi darbdaviai, užsienyje išsimokslinusių tautiečių dėmesio gauna vis daugiau.

Tą patvirtina ir „Telia“ talentų valdymo komandos vadovė Justė Vižinytė: „Paskutiniu metu tokių kandidatų daugėja. Taip pat džiugu, kad studijuojantys užsienyje dažnai renkasi mūsų įmonę atlikti vasaros ar net ilgesnes praktikas ir tokių praktikantų kasmet sulaukiame vis daugiau.“ Jai pritaria ir „Barclays Group Operations Limited“ vadovaujanti personalo verslo partnerė Auksė Žukauskienė: „Tikslios statistikos apie užsienyje besimokiusius pretendentus neturime, tačiau tikrai pastebime, kad jų pasitaiko gana dažnai. Tokių kandidatų gyvenimo aprašymuose dažniausiai randame studijas Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Olandijoje.“

Kam vakarietiškas diplomas mielesnis

Patys dirbantieji Lietuvoje apie „importinį“ išsilavinimą yra pačių įvairiausių nuomonių. 14 proc. ir lietuviškas, ir vakarietiškas aukštojo mokslo diplomas atrodo vienodai patrauklus. 19 proc. teigia, kad vakarietiškas išsilavinimas tikrai atveria daugiau durų, nes darbdavius žavi tokio mokymo ir įgytų žinių kokybė, tačiau 10 proc. respondentų linkę manyti, kad darbdavius Lietuvoje įmanoma sugundyti tik tokia užsienyje įgyta specialybe, kurios specialistai Lietuvoje ruošiami prastai ar išvis neruošiami.

Dar 10 proc. įsitikinę, kad vakaruose išsimokslinusius specialistus labiau vertina ne vietinio, o užsienio kapitalo įmonės arba lietuviškos įmonės, aktyviai dirbančios su užsieniu. Per puspenkto procento apklausos dalyvių į lietuvius darbdavius žiūri skeptiškai – jų nuomone, vietos verslininkai tokius darbuotojus laiko brangesniais ir įnoringesniais. Pažymėtina, kad šį argumentą dažniau mini vyresni nei 30 metų dirbantieji.

O kiek daugiau nei 15 proc. dalyvavusių apklausoje kerta tiesiai – „Jei turi tokį diplomą, kodėl darbo neieškai užsienyje?“ Beje, tokių „stačiokų“ daugiau tarp asmenų, kuriems mažiau nei 30 metų, užtat vyresni vakarietiško diplomo privalumus pripažįsta tik, jei darbinamasi vakarietiško kapitalo įmonėje. Įdomu, kad tokios nuomonės dažniau laikosi ir dailiosios lyties atstovės.

„Likę 27 proc. aiškios nuomonės dėl užsieninio išsilavinimo neturi, - teigia cvmarket.lt atstovė, - iš viso apklausėme 1560 dirbančių Lietuvoje įsikūrusiose įmonėse.“

Kas imponuoja darbdaviams

Patys Lietuvos darbdaviai turi dėl ko pagirti baigusius universitetą užsienyje. Anot „Vičiūnų grupės“ administravimo direktorės Ramunės Bičkauskienės, „mūsų įmonės produkcija realizuojama visose ES šalyse, todėl būtina ne tik mokėti tų šalių kalbą, bet ir suprasti mentalitetą, pirkėjų įpročius bei verslo etiką. Natūralu, jog tai geriausiai sekasi konkrečioje šalyje ilgėliau gyvenusiems – studijavusiems ar dirbusiems.“ „Tikrai vertiname tokius specialistus,“ – teigia ji.

„Barclays Group Operations Limited“ atstovė priduria, kad užsienyje besimokiusius žmones, visų pirma, išskiria puiki anglų kalba. „Be to, pastebime, kad šie žmonės yra drąsesni savo pasirinkimuose ir itin pragmatiškai renkasi darbovietę – dažniausiai dairosi į atviras pozicijas tarptautinėse ir žinomose įmonėse.“ „Telia“ talentų komandos vadovė išskiria platesnį tokių žmonių akiratį, didesnį savarankiškumą, nors mano, kad vis dėlto labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus gebėjimų, asmeninių savybių bei ambicijų.“