Neretai Airija, kurios sėkmė atsitiesiant po 2008-ųjų krizės vadinama ekonomikos stebuklu, ir jos „receptai“ nurodomi kaip sektinas pavyzdys. Vienas tokių „receptų“ – idėja „ConnectIreland“, kurios esmė – skatinti užsienyje esančius airius į Airiją atvesti investicijų. Jei jiems tai pavyksta ir jų atvestas verslas Airijoje išbūna bent dvejus metus, už kiekvieną to verslo sukurtą darbo vietą „sujungėjas“ gauna 1,5 tūkst. eurų premiją.

Per penkerius projekto gyvavimo metus „sujungėjai“ padėjo sukurti per 3 tūkst. darbo vietų, o mokesčių pavidalu iš šių darbo vietų Airija kasmet gauna apie 347 mln. eurų. Ar toks modelis galėtų veikti Lietuvoje? Ar mūsų emigrantai turi tokį ryšį su Lietuva, kad norėtų taip prisidėti? O gal kritiškai daug mūsų emigrantų patys dirba samdomą darbą ir nėra pajėgūs padaryti kažko panašaus?

Išeivijoje – daug potencialo

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda sako, kad ne visų užsienio lietuvių galimybės pritraukti investuotojų yra vienodos, tačiau motyvacinio mechanizmo egzistavimas būtų tam tikra paskata.

„Jei žmogaus verslo ryšiai leidžia atkreipti dėmesį į Lietuvą, tai, ko gero, be patriotinių paskatų, galėtų egzistuoti ir materialinės. Ne visi lietuviai emigracijoje dirba tik samdomą darbą prie konvejerio, nors net ir tokie žmonės įvairiais kanalais gali gerąją žinią perduoti.

Jei žmogaus verslo ryšiai leidžia atkreipti dėmesį į Lietuvą, tai, ko gero, be patriotinių paskatų, galėtų egzistuoti ir materialinės.

Tačiau yra ir daug verslo aukštumas pasiekusių žmonių, turinčių ryšių, kurie galėtų susidomėti tokia galimybe. Manau, daugeliu atvejų šie žmonės ir be tokių paskatų stengiasi užsienio investuotojus sudominti Lietuva, tačiau panaši į „ConnectIreland“ iniciatyva tai tik sustiprintų. Ir vargu ar Lietuvai tai daug kainuotų, juolab kad iš grįžtančių mokesčių, sukurtų darbo vietų tikrai būtų gauta su kaupu. Tai – viena iš tų idėjų, kuria tikrai galima pasinaudoti, nebūtinai kopijuojant, nebūtinai tikintis, kad ji bus 100 proc. tokia pat veiksminga“, – kalba G. Nausėda.

Savo ruožtu „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis pažymi, kad užsienyje turime labai kvalifikuotų specialistų, įgijusių išsilavinimą geriausiuose pasaulio universitetuose, dirbančių mokslinėse laboratorijose arba pasaulinio lygio tarptautinėse organizacijose. Pašnekovo manymu, piniginės premijos nebūtų vienintelė paskata tokiems žmonėms padėti pritraukti investicijų.

„Tokių lietuvių galime suskaičiuoti ne dešimtimis ir net ne šimtais, o tūkstančiais. Jų yra beveik visose Europos šalyse, JAV, Australijoje. Šią diasporą būtų galima ir reikėtų kažkaip išnaudoti. Tačiau nesu tikras, ar tas mechanizmas, kurį naudojo Airija, yra pats tinkamiausiais. Dažnai žmonės ne dėl kelių papildomų eurų imtųsi tokios veiklos.

Turime suprasti ir tai, kad emigrantų galimybės pasakyti įmonei ar verslininkui investuoti Lietuvoje, o ne kažkurioje kitoje mūsų kaimyninėje valstybėje yra labai ribotos“, – tikina ekonomistas.

Svarbiau – patraukli investicinė aplinka

Pirmiausia, pasak N. Mačiulio, Lietuvoje reikia kurti patrauklią investicinę aplinką tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams.

„Kurdami patrauklią reguliacinę, mokestinę aplinką galime tikėtis beveik automatinio investicijų srauto. Esu tikras, kad Airijos sėkmė pritraukiant investicijas nebuvo susijusi su diasporai skirta programa. Tai galėjo prisidėti, tačiau lemiamas veiksnys buvo kitas – jie sukūrė labai patrauklią investicinę aplinką, ypač mokestinę. Manau, nereikėtų susitelkti ties priziniu fondu, tai turi būti tik vienas iš daugelio komponentų.

Talentingiausi, gabiausi mūsų emigrantai patys turi tikėti, kad aplinka ir perspektyvos čia investuoti yra geros.

Nesusidarykime klaidingo įspūdžio, kad bandant įdarbinti diasporą ir skatinant jos patriotiškumą reikia skirti papildomą biudžetą. Ne viskas susiveda į pinigus. Talentingiausi, gabiausi mūsų emigrantai patys turi tikėti, kad aplinka ir perspektyvos čia investuoti yra geros. Jei jie tikės, jiems nereikės nei tūkstančio, nei dviejų tam, kad ragintų savo pažįstamus investuoti. Sukurti investicijoms patrauklią valstybę yra sunkesnis kelias, tačiau be to tokie projektai nepadės“, – tikina pašnekovas.

Kas šiandieną vilioja investicijas į Lietuvą

Pasak G. Nausėdos, investicijos į Lietuvą ateina ne tik dėl palyginti patrauklios darbo jėgos kainos, čia esama nemažai už tai atsakingų institucijų įdirbio.

„Didžiosios pastarojo meto investicijos ateina dėl to, kad mes sugebame atkreipti į save dėmesį. Dalis vidutinių, smulkesnių investicijų kartais turi klaidingus lūkesčius, tikisi, kad čia galės mokėti 500 eurų algas „ant popieriaus“ Vilniuje ar kokiame kitame didmiestyje, bet net ir kai kurios jų, geriau apsižvalgiusios, vis tiek nenumoja ranka.

Tai yra kryptingo darbo rezultatas ir, manau, tas pradinis įdirbis, kuris buvo pasiektas pritraukiant milžiniškus vardus ar investicijas, lydinčias investicijas turėtų vynioti kaip siūlų kamuolį“, – kalba G. Nausėda.

Savo ruožtu N. Mačiulis pažymi, kad Lietuva turi ir daugybę natūralių privalumų, padedančių pritraukti investicijų. Tai – narystė ES, ekonominėje pinigų sąjungoje.

„Mes priklausome vienai didžiausių pasaulio rinkų, turinčių didelę perkamąją galią, su atviromis sienomis. Įstodami į euro zoną panaikinome valiutos kurso riziką. Darbuotojų kokybės ir kainos santykis yra labai geras.

Tačiau turime problemų, viena opiausių – darbuotojų trūkumas. Vienas iš Airijos sėkmės ingredientų buvo ir tas, kad ji buvo atvira imigracijai, pritraukė išsilavinusių, verslių žmonių. Čia mūsų galimybės – kol kas ribotos. Nesame tiek atviri, problema yra ir dirbtinė biurokratija, aukštas korupcijos lygis“, – teigia N. Mačiulis.