Lemia ir pasaulio tendencijos

Prognozuojama, kad infliacija augs ir toliau, nes verslas, ypač paslaugų srityje, gali kelti kainas norėdamas atsigriebti už prarastą laiką. Visa tai ilgainiui didins ir maisto kainas.

Ką tik savo prognozes paskelbė ir Europos Komisija. Jos nuomone, vartojimo prekių ir paslaugų kainos augs lėčiau nei pastaraisiais metais dėl mažesnio spaudimo darbo užmokesčiui ir pigesnės energijos. Šiemet infliacijos tempas sudarys 1,5 proc. Palyginti su Centrinės Europos valstybėmis, tai nėra daug: pavyzdžiui, Rumunijoje, manoma, ji sieks net 3,1 proc., Lenkijoje – 2,8 proc., Vengrijoje – 2,7 proc. Mažiausias šis rodiklis numatomas Graikijai – 0,5 proc., Italijai – 0,7 proc. ir Prancūzijai – 0,9 proc.

"INVL Asset Management" vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Lietuvą pasiekė pasaulinės tendencijos – dideli metalų kainų svyravimai, žemės ūkio žaliavų kainų augimas, puslaidininkių trūkumas.

"Tarptautinė aplinka yra labai infliatyvi. Logiška, kad mes, kaip itin maža ir atvira ekonomika, esame to paveikti ir jau kainų kilimas jaučiamas", – BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, didesnis vartojimas neabejotinai turės įtakos ir infliacijai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, pernai sudariusi 1,1 proc., šiemet padidės iki 2,7 proc., o 2022 m. sieks 3,5 proc.

"Infliacija yra viena iš tų kritinių ašių, kuri kelia nerimą. Tarptautinių rinkų tiekimo grandinių nesklandumai yra užsitęsę ir kainų ralis pasaulinėje rinkoje aštrėja, be to, dar nėra ir to timptelėjimo iš paklausos pusės, kuris prasidės, kai visose šalyse baigsis karantinas. Todėl infliacijos perspektyvos nėra palankios ir infliacija išties įgauna pagreitį", – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Pagunda kelti kainas ir atsigriebti už prarastą laiką yra labai didžiulė ir kainos šiemet ypač gali pakilti paslaugų sektoriuje, bet tai gali persiduoti ir į kitus sektorius.

Dar gali augti

"Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad infliacija gali augti ir toliau, nes balandžio statistikoje dar neatsispindi karantino ribojimai.

"Pagunda kelti kainas ir atsigriebti už prarastą laiką yra labai didžiulė ir kainos šiemet ypač gali pakilti paslaugų sektoriuje, bet tai gali persiduoti ir į kitus sektorius. Galime su infliacija prisižaisti žymiai labiau ir anksčiau, nei buvo prognozuota. Čia būtų vienas didžiausių pavojų", – BNS sakė Ž.Mauricas.

Anot jo, kol kas didžiausią poveikį infliacijai turėjo transporto, žaliavų ir sveikatos paslaugų brangimas.

"Bet viskas dar ateityje, nes ir maisto kainos dar laikosi gana gerai, dar nėra poveikio, bet jis turėtų būti. Gali būti, kad įdomių dalykų pamatysime vasarą, galima tikėtis infliacijos iki 5 proc. laikinai", – perspėjo ekonomistas.

Išsiilgę prekių ir paslaugų

I.Genytė-Pikčienė taip pat pastebi, kad maisto kainos kol kas sparčiai neauga, tačiau, vertindama infliacijos perspektyvas, ji teigia, jog jų augimą gali skatinti ir karantino atlaisvinimas.

"Reikia nepamiršti, kad infliacija aukštyn stumiama ne tik sąnaudų spaudimo – pradės veikti ir paklausos komponentas. Atlaisvinus apribojimus, matyt, tikrai būsime išsiilgę prekių ir paslaugų, kurių negalime naudoti karantino metu", – BNS teigė "INVL Asset Management" ekonomistė.

Ž.Maurico teigimu, artimiausiais mėnesiais iššūkių gali kelti ir darbuotojų trūkumas, o tai skatins darbdavius kelti darbo užmokestį, taip dar labiau išbalansuojant ekonomiką: "Link metų pabaigos, tikiuosi, viskas slops ir turėtų viskas išsiniveliuoti."

Padidinti infliacijos skaičiai

Sausį "Swedbank" prognozavo, kad 2021 m. Lietuvos BVP padidės 2,7 proc., o 2022 m. augimas pasieks 4,2 proc. Tačiau balandžio pabaigoje pristatydamas naujausias ekonomines perspektyvas šio banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pranešė, kad padidinta infliacijos prognozė: šiemet tikimasi 2,3 proc. kainų augimo, o kitąmet – net 3,3 proc.

"Pagrindinė infliacijos didėjimo priežastis yra susijusi su brangesnėmis žaliavomis. Taip pat transportavimo išlaidos iš Kinijos į Europą yra pakilusios 2,5–3 karto. Kitos priežastys yra lokalios, susijusios su darbo užmokesčio augimu. Be to, kai kurie atsidarantys sektoriai, pavyzdžiui, paslaugų, gali padidinti kainas", – tada komentavo ekonomistas.

Jo nuomone, būsto įperkamumo indeksas vis dar yra pasiekęs rekordines aukštumas: "Gyventojų pajamos didėjo panašiu tempu arba net sparčiau, nei didėjo nekilnojamojo turto kainos. Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo nuomos pajamingumas. Jis dabar yra žemiau nei ilgalaikis istorinis vidurkis visuose miestuose.

Tai jau signalas, kuris rodo, kad nuomos kainos didėja lėčiau nei butų kainos. Jei tendencija tęstųsi toliau, tai būtų signalas apie perkaitimą."

Laura Mociūnaitė

Komentaras

Laura Mociūnaitė

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Balandžio mėnesį metinis bendrojo kainų lygio augimas buvo didžiausias nuo pandemijos pradžios, jis buvo mažesnis nei praėjusių metų pradžioje – 2020 m. sausio–vasario mėnesiais metinė infliacija Lietuvoje vidutiniškai sudarė 2,9 proc.

Nors infliacija Lietuvoje grįžta į priešpandeminį lygį, baimintis, kad kainų augimas gali sparčiai įsibėgėti, neverta, kadangi infliacijai dabar didelę įtaką daro laikini veiksniai, o skatinamosios priemonės bus įgyvendinamos tik tiek, kad užtikrintų tvarų ekonomikos ir kainų augimą. Be to, šiuo metu Europoje vykdoma skatinamoji pinigų ir fiskalinė politikos taip pat nekelia prielaidų kainų šuoliui, nes yra orientuotos į siekį atgaivinti ekonomikas ir užtikrinti tvarų jų augimą. Vis dėlto, kalbant apie fiskalines priemones, svarbu, kad Lietuvą pasieksiančios ES paramos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau – investicijos turėtų būti skirtos Lietuvos ekonomikos transformacijai ir sudaryti potencialą ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui. Kalbant apie pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad baimintis kainų šuolio taip pat neverta, nes kainų stabilumas euro zonoje yra pagrindinis Eurosistemos tikslas. Esant didelės infliacijos grėsmei, pinigų politika būtų griežtinama, o kainų augimas – suvaldytas.

Degalų kainos greitai sureagavo į pasikeitusią situaciją naftos rinkoje ir balandžio mėnesį jau buvo beveik šeštadaliu didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Analizuojant naftos kainas, pokyčiai atrodo dar įspūdingesni – balandį naftos kainos daugiau nei dvigubai viršijo praėjusių metų lygį. Tiesa, vertinant naftos kainų augimą, reikia atsižvelgti ir į labai žemą palyginamąją šios žaliavos kainų bazę: praėjusiais metais dėl prasidėjusios pandemijos ir kurį laiką nepavykusio OPEC+ susitarimo mažinti jos gavybos apimtį naftos kainos balandį buvo nukritusios vidutiniškai iki 27 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu naftos kainos svyruoja apie 68 JAV dolerius už barelį, o jų augimą pastaruoju metu skatino gerėjusios naftos paklausos perspektyvos, susijusios su įsibėgėjančia vakcinacija ir numatomu pasaulio ekonomikos atsigavimu, bei sumažinta gavybos apimtis. Nors, reaguojant į gerėjančią situaciją, nuo gegužės naftos gavybos apimtis yra didinama, tačiau didinimas palyginti yra nedidelis ir tai naftos kainų raidos neturėtų paveikti.

Palyginti su šių metų pirmais mėnesiais, metinis paslaugų kainų augimas paspartėjo ir balandžio mėnesį sudarė 4,2 proc. Paslaugų kainų raidai įtakos turėjo tiek degalų kainų pokyčiai, tiek sparčiau kilusios vėl pradėtų teikti paslaugų kainos. O medicinos ir odontologijos paslaugų kainas ir toliau veikė įtempta situacija sveikatos sektoriuje: medicinos paslaugų kainos balandį augo 10 proc. metiniu tempu, o vizitas odontologijos kabinete kainavo vidutiniškai 15 proc. daugiau nei prieš metus. Gyventojams vis plačiau atveriamų paslaugų teikėjai, tikėtina, pajuto veiklos ribojimo laikotarpiu susikaupusią paklausą, o tai kartu su saugumo užtikrinimo reikalavimais, didinančiais sąnaudas, paspartino šių paslaugų kainų augimą. Pavyzdžiui, kirpyklų ir grožio salonų paslaugos balandį brango 8,7 proc. metiniu tempu. Atsižvelgiant į išaugusias gyventojų santaupas, sėkmingai tęsiantis vakcinacijai ir atsigavus kelionėms ar pramogų veikloms, rizika, kad dėl didelės paklausos dalis paslaugų gali brangti sparčiau, yra reali. Vis dėlto, atslūgus perteklinei paklausai, šių paslaugų kainų augimas turėtų stabilizuotis.

Dėl spartaus pasaulinės gamybos atsigavimo susiformavę tiekimo trikdžiai galutinio vartojimo prekių kainų neturėtų reikšmingai paveikti. Spartus pasaulinės gamybos atsigavimas reikšmingai padidino gamybos žaliavų ir kitų komponentų paklausą, išaugo tarptautiniai užsakymai. Pasiūla buvo nepakankama sparčiau, nei buvo tikėtasi, patenkinti atsigavusios pramonės poreikius, o tai lėmė tiekimo trikdžių susiformavimą. Ilgėjantys prekių pristatymo terminai, jūrinių konteinerių trūkumas ir didelė gamybos žaliavų bei kitų komponentų paklausa padidino spaudimą šių prekių ir jų transportavimo paslaugų kainoms. Įmonių siekis užsitikrinti sklandų žaliavų ir komponentų tiekimą taip pat sumažino paskatas derėtis dėl mažesnių kainų. Išaugusios prekių transportavimo jūriniais konteineriais kainos, pabrangusios žaliavos gali kilstelėti pramonės prekių kainas, tačiau ši įtaka turėtų būti trumpalaikė. Prisitaikius pasiūlai, tiekimo grandinių trikdžių turėtų nelikti, tad galutinio vartojimo prekių kainos neturėtų būti reikšmingai paveiktos. Didesnis paslaugų sektoriaus atvėrimas vartotojams taip pat turėtų perkelti dalį vartojimo išlaidų į paslaugų sektorių ir taip prisidėti prie įtampos pasaulinėse tiekimo grandinėse mažinimo.

O maisto kainos Lietuvoje ir toliau nesikandžioja. Balandį maisto prekių ir nealkoholinių gėrimų, kuriems skiriame apie penktadalį savo išlaidų, galėjome įsigyti netgi šiek tiek pigiau (0,1 proc.) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pigo mėsa, pieno produktai ir aliejus. Vis dėlto ateityje maisto kainoms didesnį poveikį gali turėti pasaulinėje maisto žaliavų rinkoje pučiantys vėjai, kilstelėję maisto žaliavų kainas aukštyn. Maisto žaliavų kainų augimui reikšmingą įtaką turėjo pasaulyje padidėjusi žaliavų paklausa, kuria siekiama atkurti sumažėjusias atsargas. Kita vertus, ne ką mažiau svarbus nežinomasis, taip pat darysiantis įtaką maisto kainoms, yra būsimas šių metų derlius, daugiausia priklausysiantis nuo orų sąlygų.

Infliacija

Šalis 2019 2020 2021

Belgija 1,2 0,2 1,3

Vokietija 1,4 0,3 1,4

Estija 2,3 0,7 1,7

Airija 0,9 –0,3 0,9

Graikija 0,5 –0,6 0,5

Ispanija 0,8 0 1

Prancūzija 1,3 0,4 0,9

Italija 0,6 –0,3 0,7

Kipras 0,5 –0,2 1

Latvija 2,7 0,2 1,9

Lietuva 2,2 0,8 1,5

Liuksemburgas 1,6 0,7 1,6

Malta 1,5 0,7 1,1

Nyderlandai 2,7 0,8 1,3

Austrija 1,5 1,1 1,5

Portugalija 0,3 –0,2 1,2

Slovėnija 1,7 0,5 1,2

Slovakija 2,8 1,9 1,1

Suomija 1,1 0,5 1,4

Eurozona 1,2 0,2 1,1

Bulgarija 2,5 1,1 1,1

Čekija 2,6 2,3 1,9

Danija 0,7 0,3 1,3

Kroatija 0,8 0,4 0,9

Vengrija 3,4 3 2,7

Lenkija 2,1 2,5 2,8

Rumunija 3,9 2,5 3,1

Švedija 1,7 0,4 1,1

ES 1,4 0,6 1,3

JAV 1,8 0,5 1,5

Šaltinis: Europos Komisija