Biudžetas – deficitinis

Finansų ministro Viliaus Šapokos, 2019 m. planuojamas 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklius (toks pats, kaip ir šiemet), tačiau valstybės biudžetas išliks deficitinis. Kaip skelbia BNS, didžioji dalis planuojamo papildomo finansavimo teks struktūrinėms švietimo, sveikatos, mokesčių ir pensijų pertvarkos reformoms. Sritims, nesusijusioms su strateginiais projektais ar struktūrinių reformų įgyvendinimu, finansavimas turėtų išlikti panašaus lygio kaip šiemet.

Pasak finansų ministro V.Šapokos, didžioji dalis planuojamo papildomo finansavimo teks struktūrinėms švietimo, sveikatos, mokesčių ir pensijų pertvarkos reformoms. (Vyginto Skaraičio/BFL nuotr.)

Pagrindiniai mokesčių pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2019 m. pradžios, buvo patvirtinti birželio pabaigoje, baigiantis Seimo pavasario sesijai. Tačiau neatmetama galimybė, kad kartu su biudžetu gali būti priimti sprendimai dėl didesnio akcizo stipriam alui, automobilio registracijos mokesčio.

Kartu su 2019 m. biudžetu bus tvirtinama ir nauja savivaldybių finansavimo – gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo tvarka. Dabar savivaldos finansavimas iš esmės priklauso nuo gyventojų skaičiaus, tuo metu nauja metodika numatys paskatas savivaldybėms kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų ir įsitraukti į kovą su šešėline ekonomika.

Biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas spalio viduryje. Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.

Estija turi projektą

Estijos vyriausybė paskutinėmis rugsėjo dienomis patvirtino 2019 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą, numatantį NATO rekomendaciją viršijančią dalį išlaidų krašto gynybai – 2,16 proc. tikėtino BVP.

2019-ųjų Estijos iždo projektas numato 11,31 mlrd. eurų pajamas, 11,06 mlrd. eurų išlaidas, 133 mln. eurų perviršį. Mokesčio našta kitąmet turėtų nesikeisti, o valstybės skola per metus sumažėti nuo 8,2 proc. iki 7,4 proc. BVP.

Didesnė ir alga

Estijos darbdavių organizacijoms ir darbuotojų profesinėms sąjungoms pakako vos mėnesio derybų susitarti dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Jis didinamas 40 eurų iki 540 eurų, 3,20 euro per valandą. Tam dar turi pritarti Vyriausybė. Beje, nuo šių metų pradžios MMA Estijoje didėjo 30 eurų iki 500 eurų.

O štai Lietuvoje Trišalė taryba nepriėmė kompromisinio sprendimo dėl MMA didinimo nuo sausio, mat profsąjungos siūlo didinti 50 eurų iki 450 eurų, Vyriausybė – 30 eurų, o darbdaviai – vos 20 eurų. Spręsti palikta Ministrų kabinetui, matyt, bus 430 eurų, 110 eurų mažiau nei Estijoje.