„Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Jos teigimu, NT mokesčio pokyčiams šiuo metu yra netinkamas laikas, nes labai išaugusios paskolų palūkanos.

„Įsivaizduokite, kaip dabar yra pakilusios palūkanos, šimtais eurų žmonės daugiau moka, bankų maržų politika nesikeičia ir neatrodo, kad apskritai keistųsi. Aš nežinau, ar Lietuvos bankas išvis šnekėjo su Lietuvoje veikiančiais bankais, kad jie galėtų galbūt, kaip kitose šalyse, keisti savo politiką“, – sakė A. Armonaitė.

Jos pateiktais preliminariais skaičiavimais, jei vidutinė būsto vertė (mediana) Vilniuje būtų 60 tūkst. eurų, o jam būtų taikomas 1 proc. NT mokesčio tarifas, už 150 tūkst. eurų vertės būstą per metus reikėtų sumokėti 899 eurus.

„Prie tam tikrų prielaidų gali būti šimtai eurų papildomų pinigų iš šeimų kišenių. Ar dabar tikrai yra tam tinkamas metas? Abejoju“, – kalbėjo A. Armonaitė. 

„Taip, gali savivaldybės nusistatyti mažas grindis – 0,05 proc. – tada (mokestis – BNS) būtų viso labo keliasdešimt eurų. Bet tai yra didelis klausimas, kaip būtų?“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė pažymėjo, kad pertvarkant mokesčius būtina įvertinti ir konkrečią situaciją valstybėje bei ekonomikoje.

BFK siūlo nuo 2025 metų nustatyti komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“ – 0,05–4 proc., o konkrečius tarifus nusistatytų savivaldybės.

Jei Seimas pritars, būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos. Pasak komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, taikant 1,5 medianos du trečdaliai NT savininkų nebūtų apmokestinami.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.