„Nežinau, ko mes neturime, ką jie turi, kalbant apie realius dalykus, ne apie komunikaciją, kuri yra nuostabi Estijoje. Turime skaitmeninę infrastruktūrą tokią pačią, turime vibrant (gyvybingą – BNS) startuolių bendruomenę, augančius startuolius – 17 kartų vertė paaugo per paskutinius kelerius metus, beveik 18 tūkst. darbuotojų. Bet be viso šito mes dar turime daug įvairesnę ekonomiką“, – antradienį Kaune diskusijoje su inovacijų kūrėjais kalbėjo  Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Lietuva yra patraukli – penktadalį jos bendrojo vidaus produkto sudaro gamyba, išplėtotas jos biotechnologijų sektorius, lazerių technologijos, sparčiai vystosi lustų ir puslaidininkių pramonė.

„Turime daug įdomesnę, diversifikuotą ekonomiką. Nekalbu jau apie cyber kompetencijas, kas yra dabar aktualu, ypač  karo kontekste“, – kalbėjo ministrė.

Vizito Kaune metu A. Armonaitė susitinka su Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovybe, lankosi įmonėse „Festo“ ir „Continental“.

„Aptarsime laisvosios ekonominės zonos plėtrą pirmiausiai, kadangi tai yra labai populiari ir stipri laisvoji ekonominė zona, kurioje įsikūrę mūsų didieji investuotojai“, – žurnalistams sakė ministrė.

„Aktualu ir teritorijų plėtra, ir naujų investuotojų pritraukimas. Šiaip Kaunas yra tikrai patrauklus ir dėl geografinės padėties, ir dėl infrastruktūros, ir dėl to, kad yra universitetai, daug žmonių. Mes siekiame padėti tiems verslams ir Kauno laisvajai ekonominei zonai plėstis“, – kalbėjo  A. Armonaitė.

Pasak A. Armonaitės, susitikimuose taip pat kalbamasi, jog augant atlyginimams ir nesant daug darbuotojų įmonėms svarbu greitinti procesus įdiegiant daugiau automatinių sprendimų.

Bet Lietuva išlieka ir investuotojų, ir inovacijų verslų akyse labai patraukli šalis, greitai vyksta sprendimai, daug talentingų žmonių, tai yra gerai.

 

„Bet Lietuva išlieka ir investuotojų, ir inovacijų verslų akyse labai patraukli šalis, greitai vyksta sprendimai, daug talentingų žmonių, tai yra gerai“, – kalbėjo ji.

A. Armonaitė pabrėžė, jog Lietuvai norint išlikti konkurencinga reikia investicijų į švietimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, o inovacijų kūrėjai turėtų galvoti, kaip pritraukti vaikus į inžinerines sritis.

Ministrė teigė, jog finansiniai ištekliai „niekada nebus problema“, tačiau vien jais nepavyks pasiekti proveržio, „jeigu mes nieko netransformuosime šviesime ir prie to neprisidėsime kaip verslo ar mokslo bendruomenė“.

A. Armonaitės teigimu, Jungtinėse Valstijose daugėjant atleidimų technologijų srityse, Lietuva „labai rimtai stebi šitą situaciją“, tačiau čia tokių ženklų nepastebima, o darbo rinka šioje srityje išlieka tokia įtempta, kad technologijų darbuotojams būtų itin lengva susirasti naują darbą jo netekus.

„Jungtinėse Valstijose gali būti, kad įmonės tiesiog samdė labai daug, neatsižvelgdamos į tvarius augimo rodiklius, čia, Europoje ir Lietuvoje, mes buvome atsargesni. Tai kol kas situacija yra tikrai stabili, nors visą laiką stebime ją“, – teigė ministrė.

„Lietuva yra viena patraukliausių startuoliams valstybių Europoje ir, drįsiu pasakyti, pasaulyje. Mes dažnai gyvendami čia nesuvokiame kai kurių dalykų, kuriuos mes čia turime ir kurių kitur nėra: ar tai skaitmeninės paslaugos, ar mokslo universitetų ir verslo bendradarbiavimas“, – pabrėžė ji.

Anksčiau rugpjūtį paskelbus, kad tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV „Plug & Play“ planuoja investuoti į 60 Lietuvos startuolių, pasak A. Armonaitės, svarstoma apie daugiau projektų su akceleratoriais.

„Konkursas tarptautinis buvo labai populiarus, daugybę laiškų gavome didelių vardų. Dabar net nežinau, ką reikės daryti, nes norime kažkokių naujų projektų, papildomų su tais vardais nelaimėjusiais“, – renginyje kalbėjo ministrė.

Planuojama, kad „Plug and Play“ paslaugos valstybei kainuos 9,4 mln. eurų, o sutartį su ja ketinama pasirašyti artimiausiu metu.