„Yra keletas galbūt niuansų, ką reikia turėti omenyje, – tai dėl investicinės aplinkos ir gal tokio daugiau jos prognozuojamumo. Aš tikrai vertinu, kad krašto apsaugos infrastruktūrai reikia daugiau finansų ir kad bankų situacija yra tikrai netipinė ir yra netipiniai pelnai“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Bet investicinės aplinkos prognozuojamumo elementas čia irgi turi būti įvertintas, nes norime, kad daugiau čia bankų ateitų, o ne mažiau“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė neatmetė, kad siūlomas solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus: „Aš tikiuosi, kad mes kažkaip rasime tą formą, kaip padėti krašto apsaugai ir sureguliuoti netipinę (bankų – BNS) situaciją“.

„Mes norėtume, kad ateitų daugiau bankų ir jie teiktų geresnes sąlygas Lietuvos žmonėms“, – teigė ministrė.

Vis dėlto A. Armonaitė taip pat teigė pasigendanti informacijos iš bankų apie palankesnius pasiūlymus gyventojams.

„Norėtųsi ir iš bankų tam tikros pozicijos – ne tik kad mes nepritariame, bet ir kad mes teiksime geresnes ir palankesnes sąlygas Lietuvos gyventojams, pavyzdžiui, pakelsime palūkanas už jų indėlius, kurios dabar yra gana nedidelės, kažkaip mažinsime galbūt maržas arba didinsime žmonių galimybę investuoti per aukcionus – tas galėtų irgi būti iš bankų pusės padaryta“, – teigė ministrė.

Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024–2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.