Perspektyviausios kryptys

"Darbuotojų empatijos konsultantas, didžiųjų sveikatos duomenų analitikas, kosmoso architektas ir dar daugybė profesijų, kurios dabar atrodo nerealios, futurologų aptarinėjamos kasmet, kaip būsimos profesijos, kurioms jau derėtų pradėti ruoštis. Tačiau, žinoma, dalies dabar paklausių profesijų gali ir nelikti, nes dirbtinis intelektas ir robotai galės perimti mechanines, pasikartojančias funkcijas. Prognozuojama, kad dėl to ateityje žmonės turės daugiau laisvalaikio, vadinasi, reikės specialistų, kurie jį kokybiškai išpildo ir užtikrina naujai atsiradusius poreikius. Tiesa, vienintelis dalykas, dėl kurio specialistai sutaria, – kūrybiškumo ir empatijos automatizuoti neįmanoma, todėl tokių savybių reikalaujančios profesijos liks ir klestės", – sako sertifikuota Britų Tarybos "Education UK" konsultantė Lietuvoje, "AMES Education" vadovė Eglė Kesylienė.

Pasak jos, visuomenei senstant, sveikatos priežiūros specialisto profesija paklausi liks ir po kelių dešimtmečių, todėl, jeigu norai ir galimybės sutampa, į užsienį studijuoti išvykę jauni žmonės dažniausiai renkasi medicinos ir biomedicinos, taikomosios chemijos ir psichologijos mokslus, tačiau ne mažiau populiarios ir inžinerijos bei teisės studijos.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pataria apie būsimas išlaidas studijoms galvoti dar šioms neprasidėjus, tačiau, pasak jo, rinktis profesiją tik pagal būsimo atlyginimo dydį, nėra pats racionaliausias sprendimas. Sprendžiant dėl būsimų studijų, reikėtų pagalvoti apie sritį, kuri būtų ne tik perspektyvi, bet ir būsimam studentui įdomi.

"Abejočiau, ar reikėtų rinktis vienas ar kitas studijas tik dėl gero jų atsiperkamumo, nes studijavimas tik dėl pinigų ne visada yra geriausias pasirinkimas – gali nutikti taip, kad po metų ar dvejų, supratus savo klaidą, šias studijas teks mesti, tad geriau nuo pradžių galvoti apie tai, kas gali būti įdomu ir aktualu. Jaunas žmogus ne tik turėtų atsakingai galvoti apie ateitį, bet ir įsiklausyti į tai, ką apie būsimą studijų sritį sako mokslininkai, ekonomistai ir net politikai. Tai žmonės, kurie mato, kas dedasi pasaulyje ir stebi įvairius procesus ne vienus metus. Planuojant karjerą, reikia domėtis, kokios specialybės bus patrauklios finansiškai ir aktualios po 10 ar 20 metų", – sako T.Povilauskas.

Butauto Barausko nuotr.

Čia ar svetur?

Ekonomistas būsimiems studentams pataria skirti laiko informacijos paieškai ir įsivertinti, kuo studijų atsiperkamumas skirsis skirtingose aukštosiose mokyklose.

Reikėtų nepatingėti pasiaiškinti, kurios aukštosios mokyklos geriau paruošia specialistus ir kurios labiau vertinamos darbo rinkoje.

"Šiandien studijas galima rinktis skirtingose aukštosiose mokyklose, tačiau reikėtų nepatingėti pasiaiškinti, kurios aukštosios mokyklos geriau paruošia specialistus ir kurios labiau vertinamos darbo rinkoje. Net ir besimokydami mokykloje abiturientai per įvairias studijų muges turi galimybę sužinoti, kurie darbdaviai labiausiai domisi vienų ar kitų aukštųjų mokyklų absolventais. Be to, planuojantiems rinktis ypač brangias studijas, patariu kuo daugiau dėmesio skirti ne tik patekimui į norimą universitetą, bet ir vėlesniam etapui – galimybei skirti kokybiško laiko studijoms. Būna atvejų, kai jaunas žmogus pasirenka gana brangią specialybę ir paskui turi daug dirbti, kad pasidengtų gyvenimo kaštus, o studijų kokybė dėl to nukenčia. Natūralu, kad dėl to nukenčia ir būsima karjera bei studijų atsiperkamumas, todėl patarčiau nekelti kartelės per aukštai ir realistiškai įvertinti savo galimybes", – sako banko analitikas.

Kalbėdamas apie studijų atsiperkamumą, ekonomistas pataria nepamiršti įsivertinti ir pasirinktų mokslų tęstinumo galimybių – būtina bent kiek pasidomėti, kur ateityje galima būtų tęsti profesinį tobulėjimą ir kur perspektyviau planuoti karjerą – Lietuvoje ar užsienyje.

"Svarbu ne tik pasirinkta kokybiška studijų programa, bet ir tai, kokioje aplinkoje studijuojama, kokie kolegos jauną žmogų supa – juk, kai jauną žmogų supa ambicingesni ir didesnių siekių turintys bendramoksliai, natūralu, kad tai jį skatins pasitempti. Be visų kitų privalumų, studijos užsienyje suteikia galimybę praplėsti savo pasaulėžiūrą, tačiau pasiryžus vykti studijuoti svetur reikia nusiteikti, kad pradinės finansinės investicijos bus didesnės nei mokantis Lietuvoje", – įžvalgomis dalijasi T.Povilauskas.

Pasak studijų užsienyje ekspertės E.Kesylienės, skaičiuojama, kad susiradus darbą pagal specialybę iškart po studijų, priklausomai nuo jų krypties ir atsidedamo atlyginimo įmokoms sumos, daliai užsienio universitetų absolventų metų studijų įmoka atsipirks po metų, tačiau daliai reikės ir kelerių metų. Tačiau, kaip pažymi specialistė, dažniausia norinčių išvykti studijuoti svetur klaida – lyginti mokslų kainą, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau pamirštama įvertinti pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Tai taip pat derėtų įtraukti skaičiuojant studijų atsiperkamumą.

Darbdavių pasirinkimas

Paklaustas, kokius specialistus – išsilavinimą įgijusius Lietuvoje ar užsienyje – šiandien noriau įdarbina Lietuvos verslas, ekonomistas atsako, kad tai priklauso nuo konkrečios srities ir specialybės.

"Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, bet kalbant apie tokias profesijas, kurios susijusios su fizikos, informacinių technologijų studijomis ar gyvybės mokslais, Lietuvos darbdaviai tiek užsienio, tiek mūsų šalies aukštųjų mokyklų suteikiamą išsilavinimą vertina vienodai. Kiek kitokia situacija su socialiniais mokslais – ekonomika, vadyba, rinkodara – tai sritys, kur mūsų universitetai dar vienu žingsniu pralaimi užsienio aukštosioms mokykloms", – aiškina T.Povilauskas. Ano jo, kai į tą pačią darbo vietą pretenduoja du kandidatai ir vienas jų būna studijavęs Lietuvoje, o kitas studijas baigęs užsienyje, dažniausiai poziciją gauna išsilavinimą svetur įgijęs specialistas.

Vis dėlto lygindama studijas Lietuvos ir kitų šalių universitetuose studijų ekspertė E.Kesylienė akcentuoja, kad norintys užsitikrinti sėkmingą karjerą, nebūtinai turi išvykti, nes savo tikslų pasiekti galima ir likus Lietuvoje: "Yra nemažai pavyzdžių, kai aktyvūs, naujoms žinioms ir patirtims imlūs jaunuoliai, baigę studijas Lietuvoje, stažuotis išvyksta į užsienį, ten įgauna patirties ir grįžę ją pritaiko būsimame darbe. Tik išsilavinimas, gautas kitoje šalyje, sėkmės karjeroje negarantuoja, ją užtikrina guvus protas ir plati pasaulėžiūra."