Pereiti į pagrindinį turinį

Asmeniniai finansai – vis dar klaidūs

2014-02-25 03:10

Dažnai dėl prastos finansinės padėties žmonės yra linkę ką nors kaltinti. Tačiau daug klaidų daro jie patys. Ekspertų teigimu, lietuviai nelinkę taupyti, mėgsta skolintis nepaskaičiavę, o savo asmeninių finansų dažniausiai iš viso neplanuoja.

Shutterstock nuotr.

Dažnai dėl prastos finansinės padėties žmonės yra linkę ką nors kaltinti. Tačiau daug klaidų daro jie patys. Ekspertų teigimu, lietuviai nelinkę taupyti, mėgsta skolintis nepaskaičiavę, o savo asmeninių finansų dažniausiai iš viso neplanuoja.

Planuoti nenori

Kalbintos ekspertės tvirtino, kad bene esminė klaida, kurią daro lietuviai, – neplanavimas. Esą dauguma žmonių neturi įpročio planuoti, kam jie išleis pinigus šiandien ir kam turėtų sutaupyti per ilgesnį laiką.

"Dauguma gyvena šia diena. Pagrindinė bėda tikriausiai ta, kad žmonės išleidžia daugiau pinigų negu turi pajamų. Tačiau ryškėja ir džiuginanti tendencija – auga susidomėjimas efektyviu asmeninių lėšų planavimu, valdymu, ieškoma įvairių patarimų ir sprendimų, kaip pasiekti užsibrėžtus finansinius tikslus", – sakė Jūratė Nedzinskienė, "Danske Bank" Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.

Jai pritarė ir Odeta Bložienė, "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Ji taip pat pridėjo kad daugumai Lietuvos gyventojų trūksta finansinės disciplinos. Jie neturi išsikėlė tikslų, kaip ir kam naudos savo pajamas. Dėl šios priežasties jie praranda išlaidų kontrolę ir išleidžia pinigus, kuriuos galėtų sutaupyti.

"Kalbant apie savo finansus, visame pasaulyje ši tema nėra pati populiariausia šeimose, nes dažnai sukelia kivirčų. Finansai būna viena pagrindinių skyrybų priežasčių. Iš tikrųjų žmonės pirmiausia daro klaidą, kad visiškai nesirūpina savo pinigais, ir mano, kad kaip nors išsivers", – sakė O.Bložienė.

Specialistės patarimas – pradėti planuoti metų biudžetą. Taip galima matyti, kam išleidžiama daugiausia pinigų, kam jų galėtų būti išleidžiama mažiau, kaip sutaupyti, siekiant ilgalaikių tikslų.

Taupyti nelinkę

Paklaustos apie taupymą pašnekovės neslėpė, kad lietuvių taupumas yra labiau mitas negu realybė. O.Bložienė atkreipė dėmesį, kad, remiantis atliktu tyrimu, Europoje žmonės nuo savo atlyginimo 2011 m. atidėjo vidutiniškai 11 proc. pajamų. Lietuvoje šis vidurkis tesiekia 1,2 proc.

"Iš tikrųjų Lietuvos gyventojai kad ir kokie taupūs atrodytų, tikrai dar nėra taupūs pakankamai. Galbūt vyresnė karta turi savo santaupų, jie gyvenę skirtingais ir sudėtingais laikotarpiais, tačiau bendrai labai gerų taupymo įpročių mes tikrai dar neturime", – tikino pašnekovė.

Lietuviai savo namuose grynaisiais pinigais saugo 12 mlrd. litų. Bankuose laikoma suma yra šiek tiek daugiau nei dvigubai didesnė – 26 mlrd. litų.

J.Nedzinskienė taip pat pripažino, kad dauguma žmonių nelinkę arba nemoka taupyti, bet akcentavo, kad situacija nėra vien tik bloga.

"Klientai labai skirtingi: yra sėkmingai taupančių, sėkmingai naudojančių įvairias finansines priemones, yra ir gyvenančių šia diena. Kaip minėjau, susidomėjimas efektyviu savo lėšų valdymu auga, tačiau daugeliui vis dar sudėtinga pakeisti įpročius", – sakė ekspertė.

Skolinimasis – tik apskaičiuotas

Skolinimąsi O.Bložienė įvertino kaip dideles galimybes suteikiantį, bet ir labai pavojingą sprendimą. Pavojus kyla tuomet, kai žmogus neįvertina savo galimybių grąžinti pasiskolintą sumą. Be to, visuomet reiktų pagalvoti apie blogiausia – kaip reikės grąžinti skolą netekus darbo ar patyrus traumą, dėl kurios gaunamos pajamos bent trumpai sumažėja.

"Visada reikia įvertinti prieš skolinantis, kam aš skolinuosi, ar tie pinigai sukurs kokią nors vertę", – sakė O.Bložienė ir pridūrė, kad skolintis neverta, jei pinigai bus skirti vartojimui: buitinėms prekėms įsigyti, paatostogauti ar panašiai veiklai. Skolintis naudinga tik tuomet, kai pasiskolinti pinigai uždirba daugiau pinigų arba kito turto, pavyzdžiui, perkant nekilnojamąjį turtą.

J.Nedzinskienė taip pat tikino, kad bene pagrindinė bėda, kuri besiskolinantiems sukelia daugiausia problemų yra ta, kad žmonės nepagalvoja, kaip grąžins pinigus.

"Kaip ir bet kur kitur, reikia suvokti, kad visas skolas reikia grąžinti. Tai nėra toks nekaltas dalykas, kad aš labai noriu ir įsigyju kokį nors daiktą ar didesnį pirkinį, negalvodamas, kaip reikės su tuo susitvarkyti, nes tai dar nėra mano pinigai. Juos reikės kaip nors grąžinti. Tai yra pagrindinis dalykas, kurio neįvertina finansinių sunkumų patiriantys žmonės", – nurodė pašnekovė.

O.Bložienė aiškino, jog taip dažnai nutinka, nes skolinimasis sukuria iliuziją, kad galima gyventi geriau, negu iš tikrųjų leidžia gaunamos pajamos. Skolinimasis pats savaime nėra blogas. Ypač, jei jis gerai apskaičiuotas. Tačiau ekspertė perspėjo, kad pinigų skolinimasis kasdieniams poreikiams patenkinti yra pavojingas ir to reiktų kuo labiau vengti.

"Kai žmogus pradeda apmokėti savo einamąsias išlaidas skolintais pinigais, tai tikrai nėra gerai. Tai gyvenimas ateities sąskaita. Tuomet yra labai sunku pasivyti tą ateitį, jeigu nedidėja pajamos. Na, skolinimasis kasdienėms išlaidoms turėtų būti labai labai gerai pamatuotas. Kai mes kalbame apie vartojimo prekes ir paslaugas, pirmiausia reiktų pagalvoti ir atsakyti sau į klausimą, ar aš galiu tam daiktui sutaupyti, ar man jo tikra reikia ir ar aš galėsiu grąžinti tuos pinigus", – patarė O.Bložienė.

Skolinimąsi ekspertai vertina kitaip nei paskolą būstui įsigyti. Tiesa, net ir galvojant apie pirkimą, pašnekovės pataria prieš tai įvertinti savo padėtį. Jeigu galvojama išsikraustyti gyventi į kitą vietą po kelerių metų, galbūt finansiškai naudingiau yra nuomotis gyvenamąją vietą.

"Lietuvoje nuomos rinka nėra tiek išvystyta, kiek užsienyje. Galbūt dėl to esame linkę turėti nuosavą būstą. Jeigu palyginsime per mėnesį išleidžiamų pinigų sumą, dažnai ji bus labai panaši, kiek sumokama už nuomą ir kiek sumokama paskolos. Todėl daugeliui antras variantas atrodo patrauklesnis, nes tu moki už savo turtą ir jį išsiperki per tam tikrą laiką. Moki lyg ir panašius pinigus, bet po kurio laiko turtas tampa tavo", – svarstė J.Nedzinskienė.

Išlaiko vis vyresnius vaikus

Nemažai pajamų Lietuvos gyventojai skiria bandydami sutaupyti senatvei ir vaikams išlaikyti. Net ir studijuojančius vaikus dažniausiai išlaiko tėvai.

"Lietuvoje tradicija akivaizdi – sumokėti už mokslus ir sumokėti už pragyvenimą, t. y. duoti pinigų kasdienėms išlaidoms. Tos kasdienės išlaidos nemenkos. Vidutiniškai apie 600 litų duoda tėvai. Tai yra vidutinė suma, neįvertinant pinigų natūra, kurie leidžia studentui sumažinti savo išlaidas 50 proc.", – aiškino pašnekovė. Ji akcentavo, kad visame pasaulyje finansinis jaunų žmonių savarankiškumas yra nukeliamas vis vėlesniam laikui ir jie vis ilgiau yra priklausomi nuo tėvų. Lietuvoje tai vyraujanti tendencija, o kartais kai kurie žmonės niekada neįgyja finansinio savarankiško, nes tėvai stengiasi juos paremti visą gyvenimą.

Dėl šios priežasties tokie ilgalaikiai tikslai kaip kaupimas pensijai yra atidedami. Tai nėra geras sprendimas. Pašnekovių nuomone, gaunamas pajamas nuolat reikia skirstyti daugmaž tolygiai visiems ilgalaikiams tikslams. O.Bložienė atkreipė dėmesį, kad didžiausias pajamas lietuviai gauna nuo 25 ar 35 iki 45 metų. Todėl, atidėliojant kaupti pensijai, sukaupta suma gali būti gerokai mažesnė.

"Vis dar yra ta nuostata, kad vaikai ateity kaip nors padės savo tėvams. Ji ypač vyrauja mažesniuose miestuose. Bet aš manau, kad reiktų proporcingai išdėlioti savo santaupas ir neužkrauti tos naštos ant pečių savo vaikams", – tikino O.Bložienė. Jos nuomone, su vaikais iš anksto reikia susitarti, kaip ir kiek laiko jiems finansiškai padės tėvai.

Ji taip pat akcentavo, kad reiktų įprasti savo uždirbtą turtą panaudoti senatvėje. Esą santaupos nėra vien tik pinigai. Tai gali būti ir nekilnojamasis ar kitas turtas, kuris senatvėje turi padėti geriau pragyventi. Dėl šios priežasties saugoti visą savo turtą, kad jį vėliau būtų galima palikti vaikams, nėra labai tikslinga.

Abi pašnekovės patarė, kad reiktų įsisavinti, jog norint gyventi geriau reikia planuoti savo finansus. Taip pat reikia suvokti, kad taupyti reikia visą gyvenimą. Taupant tik tam tikriems tikslams, galima susidurti su daugybe problemų, jei ištiktų nelaimė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų