„Sprendimas sąlyginai buvo priimtas trečiadienį, tik prievolė buvo apibrėžta vežėjams. Šiuo atveju yra patikslinimas ir numatyta, kad prievolė apima ir kelionių organizatorius. Jeigu būtų vykęs dialogas ir diskusija, mes neturėtume tokios situacijos, kokia yra dabar, kai pasėjama nežinomybė, kaip reikėtų tvarkytis, kokie yra keliami reikalavimai ir kaip visa tai turėtų atrodyti“, – Eltai sakė Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

Ji akcentavo, kad turizmo verslo sektorius pasisako už saugų keliavimą ir testavimą.

Jeigu būtų vykęs dialogas ir diskusija, mes neturėtume tokios situacijos, kokia yra dabar, kai pasėjama nežinomybė, kaip reikėtų tvarkytis, kokie yra keliami reikalavimai ir kaip visa tai turėtų atrodyti.

„Kalbant apie neigiamo testo rezultato reikalavimą grįžus į Lietuvą, turizmo verslo sektorius pasisako už testavimą, už saugų keliavimą ir už tai, kad kuo daugiau žmonių būtų saugūs keliaujant. Iš šios pusės mes tikrai esame už, tačiau galbūt visa ši žinutė ir nutarimai turėjo būti priimti nesėjant nežinomybės, kaip tai atrodys, ir savotiškos panikos“, – sakė asociacijos vykdomoji direktorė.

Pasak M. Plepytės-Rainienės, didžioji dalis turizmo verslo sektoriaus darbuotojų vis dar yra prastovose, todėl sprendimas lems papildomų administracinių kaštų.

„Vadinasi, verslui yra padidinami administraciniai (kaštai – ELTA), kai jie susiduria su nežinomybe, kaip tvarkytis su šita situacija ir ekstremaliai greitai reikalingų sprendimų priėmimu“, – teigė M. Plepytė-Rainienė.

Asociacijos vykdomoji direktorė taip pat nurodė, kad žmonės keliauja ne tik naudodamiesi kelionių organizatorių paslaugomis, tačiau ir individualiai, o informaciją iš e. sveikatos portalo galima gauti ik lietuvių kalba.

„Įsivaizduokime situaciją, kai Turkijos oro uoste žmogaus paprašoma pateikti dokumentus ir jis juos pateikia lietuvių kalba. Jei yra keliamas reikalavimas, manytume, kad e. sveikatoje turėtų atsirasti formos vertimas ir į anglų kalbą, kad keliautojas nesusidurtų su vertimų kaštais būnant užsienyje ir kad prisėdus prie e. sveikatos būtų galimybė atsispausdinti pažymą būtent anglų kalba, kad ją pateikus užsienio valstybėje būtų aišku, kas tai yra per dokumentas ir ką jis nurodo“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Jos teigimu, kelionių organizatoriai apie pasikeitimus komunikuoja tiek su vartotojais, tiek su kelionių pardavimų agentais ir agentūromis.

„Kalbant apie užsakomuosius reisus, yra šiuo metu dvi kryptys – Tenerifė ir Egiptas. Yra teikiami siūlymai, kur būtų galima atlikti testus, yra nurodomos laboratorijos, kainos, yra organizuojama bei dalijamasi šia informacija. Žmonėms, keliaujantiems su kelionių organizatoriais, yra užtikrinama informacijos sklaida ir jos prieinamumas“, – teigė M. Plepytė-Rainienė.

Vyriausybė posėdyje penktadienį nutarė nustatyti pareigą ne tik vežėjams, bet ir kelionių organizatoriams ir turizmo paslaugų teikėjams užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai ar turistai, neturintys atlikto tyrimo COVID-19 ligai nustatyti ir gauto neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo.

Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tai padės užtikrinti griežtesnę keliaujančiųjų kontrolę.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė nustatyti pareigą visiems asmenims, grįžtantiems ar atvykstantiems į Lietuvą vežėjų organizuojamais ir vykdomais tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, turėti atliktą ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą COVID-19 nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą.

Visiems vežėjams nustatyta pareiga užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo.

Kad vežėjai turėtų laiko pasiruošti šių nuostatų įgyvendinimui, sprendimai įsigalios nuo kovo 10 dienos.