Paukš­čius ga­li­ma vak­ci­nuo­ti nuo paukš­čių gri­po, tai sustab­do vi­ru­so dau­gi­nimą­si ir pli­timą, ta­čiau vak­ci­na neap­sau­go nuo už­sikrė­ti­mo skir­tin­gais paukš­čių gri­po viru­so po­ti­piais. Moks­li­nin­kai yra su­kūrę vak­ciną nuo H5N1 vi­ru­so.

Ri­zi­ka – prie van­dens

„Lie­tu­vo­je paukš­čių gri­po at­vejų šie­met ne­nus­ta­ty­ta, tačiau vi­sa­da iš­lie­ka ri­zi­ka jam pa­tek­ti ir į mūsų ša­lies terito­riją, juo­lab kad per­nai ši li­ga jau pa­siekė Skandinavijos vals­ty­bes. Todėl la­bai svar­bu, kad na­mi­nių paukš­čių lai­ky­to­jai įver­tintų ga­limą li­gos grėsmę ir lai­kytų­si visų bio­lo­gi­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vimų. Did­žiau­sia ri­zi­ka pa­va­sarį ky­la ša­lia at­virų van­dens tel­ki­nių lai­ko­miems naminiams paukš­čiams“, – tei­gia Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos direk­to­rius Da­rius Re­mei­ka.

Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba (VMVT) pri­me­na, kad na­mi­nius vandens paukš­čius pa­va­sa­rinės lau­ki­nių paukš­čių mig­ra­ci­jos lai­ko­tar­piu privaloma lai­ky­ti pa­sta­tuo­se ir neiš­leis­ti jų į lauką ar­ba iš­leis­ti tik į lau­ko aikšteles, įreng­tas taip, kad na­mi­niai paukš­čiai ne­galėtų turė­ti tie­sio­gi­nio kontak­to su lau­ki­niais (pvz., lau­ko aikš­telė iš visų pu­sių ap­tver­ta, o iš vir­šaus už­deng­ta tink­lu ar­ba sto­gu).

Ga­li tek­ti su­nai­kin­ti

VMVT lau­ki­nius paukš­čius ste­bi mig­ra­ci­jos lai­ko­tar­piu. Did­žiau­sia grėsmė paukš­čių gri­po vi­ru­sui plis­ti ky­la pa­va­sa­rinės lau­ki­nių paukš­čių mig­ra­ci­jos laikotar­piu (kovo–balandžio mėn.). Spe­cia­listų il­ga­me­čiai stebė­ji­mai ro­do, kad ligą daž­niau­siai per­ne­ša šiuo vi­ru­su už­sikrėtę lau­ki­niai van­dens paukš­čiai, ku­rie užk­re­čia ap­linką. Na­mi­niai paukš­čiai už­sik­re­čia per už­terštą le­salą ar van­denį, nors vi­ru­sas ga­li būti per­duo­da­mas ir per in­ven­to­rių, dra­bu­žius ar ava­lynę.

Po­žy­miai, leid­žian­tys įtar­ti paukš­čių gripą: sparnuočiai nu­sto­ja les­ti, ger­ti, sunkiai kvėpuo­ja, pamėls­ta jų skiau­terės, barz­delės, pa­tins­ta gal­vos ir kak­lo audi­niai, at­si­ran­da krau­jos­ru­vų odo­je ir glei­vinė­se, su­trin­ka koor­di­na­ci­ja. Paukščiai gaiš­ta. Nuo li­gos ga­li nu­gaiš­ti iki 100 pro­c. visų ūky­je lai­komų paukščių.

Lie­tu­vo­je paukš­čių gri­po at­vejų šie­met ne­nus­ta­ty­ta, tačiau vi­sa­da iš­lie­ka ri­zi­ka jam pa­tek­ti ir į mūsų ša­lies terito­riją.

Nus­ta­čius šios li­gos ži­dinį ūky­je, vi­si sparnuočiai, jų pro­duk­ci­ja, kiau­ši­niai, lesalai, pa­kra­tai ir men­ka­ver­tis in­ven­to­rius tu­ri būti su­nai­kin­ti. Ap­lin­kui ži­di­nius nu­sta­to­mos ap­sau­gos ir prie­žiū­ros zo­nos, ap­sau­gos zo­no­se 3 km spin­du­liu, esant ne­pa­lan­kiai paukš­čių gri­po si­tua­ci­jai ar­ba grei­tam pli­ti­mui, ga­li būti išnaikina­mi vi­si au­gi­na­mi na­mi­niai paukš­čiai. Išs­kir­ti­niais at­ve­jais šis reikalavimas ga­li būti tai­ko­mas ir 10 km spin­du­liu prie­žiū­ros te­ri­to­ri­jo­se.

Ki­tur gri­puo­ja­ma daž­niau

2018 m. paukš­čių gri­po pro­trūkiai nu­sta­ty­ti Bul­ga­ri­jo­je – 28 (su­nai­kin­ti 615 424 na­mi­niai paukš­čiai), Ita­li­jo­je – 3 (su­nai­kin­ti 279 563 paukš­čiai), Ny­der­lan­duo­se – 2 (su­nai­kin­ti 66 752 paukš­čiai), Vo­kie­ti­jo­je – 1 (73 paukš­čiai).

Di­de­lio pa­to­ge­niš­ku­mo paukš­čių gri­po at­ve­jai lau­ki­niams van­dens paukš­čiams per­nai bu­vo nu­sta­ty­ti Vo­kie­ti­jo­je (3), Ny­der­lan­duo­se (5), Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je (21), Ai­ri­jo­je (3), Da­ni­jo­je (35), Suo­mi­jo­je (3), Šve­di­jo­je (10), Slo­va­ki­jo­je (1).

Pir­ma­sis paukš­čių gri­po at­ve­jis Eu­ro­po­je bu­vo nu­sta­ty­tas 1984 m. Ai­ri­jo­je. Nuo to lai­ko dau­ge­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­tyrė di­de­lių eko­no­mi­nių nuo­sto­lių tiek dėl dau­gybės su­nai­kintų na­mi­nių paukš­čių, tiek ir dėl pre­ky­bos paukš­tie­na apribojimų. Vien 2018 m. paukš­ty­nuo­se Eu­ro­po­je bu­vo už­re­gist­ruo­ti 34 šio gripo ži­di­niai. Dėl vi­ru­so bu­vo su­nai­kin­ta be­veik 1 mln. na­mi­nių paukš­čių.

Nus­ta­ty­ta ap­ri­bo­jimų

Ak­ty­vios sparnuočių mig­ra­ci­jos se­zo­nais dėl paukš­čių gri­po grėsmės yra įve­da­mas su­stip­rin­tas budė­ji­mo re­ži­mas ir at­sa­kin­gi as­me­nys yra įpa­rei­go­ja­mi stebė­ti pa­skir­tas te­ri­to­ri­jas. Su­kaup­tos būti­nos įran­gos ir de­zin­fek­ci­nių med­žiagų atsargos, ap­sau­gos prie­monės, ku­rių pri­reiktų pa­si­reiš­kus paukš­čių gri­po protrūkiui. Įves­ta griež­tesnė pa­sie­nio, paukš­čių lai­ky­mo ir par­da­vi­mo vietų veteri­na­rinė kont­rolė.

Ne­leid­žia­ma im­por­tuo­ti ES ir pre­kiau­ti gy­vais eg­zo­ti­niais ir na­mi­niais paukš­čiais tur­ga­vietė­se, išs­ky­rus pre­kybą spe­cia­li­zuo­to­se zoo­par­duo­tuvė­se. Į Lie­tuvą taip pat užd­raus­ta im­por­tuo­ti paukš­čius iš tų ša­lių, ku­rio­se pa­tvir­tin­tas paukš­čių gripas.

Leid­žia­ma or­ga­ni­zuo­ti paukš­čių pa­ro­das, mu­ges ir pa­si­ro­dy­mus, ku­riuo­se demonst­ruo­ja­mi sparnuočiai, tik tu­rint te­ri­to­ri­nių VMVT lei­di­mus.

Ar tai pa­vo­jin­ga žmo­gui?

Kai ku­rie paukš­čių gri­po po­ti­piai ga­li būti pa­vo­jin­gi ir žmo­gui, ta­čiau šiuo me­tu Eu­ro­po­je plin­tan­tis H5N8 paukš­čių gri­po po­ti­pis nėra grėsmingas žmonėms. Todėl pa­tar­ti­na ne­le­sin­ti lau­ki­nių paukš­čių iš rankų, veng­ti ki­to­kio tie­sio­gi­nio kon­tak­to su lau­ki­niais sparnuočiais. Jei­gu ten­ka lies­ti ar lai­ky­ti ran­ko­se lau­ki­nius paukš­čius, pri­va­lu griež­tai lai­ky­tis as­me­ninės hi­gie­nos.

Skir­tin­gai nuo įpras­to gri­po vi­ru­so, paukš­čių gri­po vi­ru­sas ne­plin­ta oru, todėl kitų po­ti­pių paukš­čių gri­po vi­ru­su žmonės ga­li už­sikrės­ti tik tie­sio­giai kontaktuoda­mi su gy­vais ar kri­tu­siais ser­gan­čiais paukš­čiais. Vi­ru­sas iš­lie­ka ir už­sikrė­tu­sių paukš­čių iš­ma­to­se, užkrės­ta­me van­de­ny­je, ga­li būti įkvėptas su dulkė­mis. Įro­dymų, kad šio gri­po vi­rusą ga­li per­duo­ti žmo­gus žmo­gui, nėra.

Pa­si­rod­žius grėsmin­gai in­for­ma­ci­jai daž­nai apie klau­sia­ma, ar žmonės ga­li užsikrės­ti paukš­čių gri­pu val­gy­da­mi paukš­tieną, kiau­ši­nius ir kt. pro­duk­tus. Pasak VMVT spe­cia­listų, ne, nes, nu­sta­čius paukš­čių gripą, paukš­čiai li­gos židiny­je ap­svai­gi­na­mi ir nu­gai­ši­na­mi. Gai­še­nos ir ūkio pro­duk­ci­ja (pvz., kiaušiniai), pa­ša­rai sau­giai su­nai­ki­na­mi. Griež­tos ap­sau­gos prie­monės taikomos ir ūkiuo­se, ku­riuo­se yra įta­ria­mas li­gos pro­trūkis. Be to, reikėtų ži­no­ti, kad, ap­do­ro­jant ter­miš­kai, paukš­čių gri­po vi­ru­sas žūsta.