Vieni ekonomistai tokiomis prognozėmis netiki, kiti sako, kad jos virs realybe, jei Lietuvoje drastiškai nepasikeis demografinė padėtis, o pensijos nebus didinamos taip pat greitai, kaip atlyginimai. Matyt, taip pat žemyn čiuožia ir lūkesčiai ateityje gauti didesnes pensijas.

Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija skaičiuoja, kad neseniai dirbti pradėjusio jaunimo pensija senatvėje nesieks nė trečdalio jų algos.

„Žinokit, sunkiai senatvėje išgyvenčiau, tikrai sunkiai. Žiūriu į pensininkus, tikrai gaila“, – sakė vilnietė Ugnė.

Dabartinė pakeitimo norma, arba santykis tarp pensijos ir gauto atlyginimo dydžio, Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 40 procentų.

„Kai jau tokiame amžiuje nieko nebereikia, viską turi, tai... Užtat jaunoms šeimoms visko reikia,  dar padedu“, – tikino pensininkė Violeta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei jau dabartinės pensijos atrodo nedidelės, tai ateityje jos mažės dar labiau. Iš 38 EBPO šalių Lietuvoje rezultatas – pats prasčiausias.

„Reikia numatyti, kaip Lietuvos atveju keisis atlyginimai ir dirbančiųjų skaičius, „Sodrai“ mokančių“, – aiškino Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Anot profesoriaus R. Lazutkos, toks scenarijus tikėtinas, jei Lietuvoje nesitaisys demografinė padėtis ir nesikeis pensijų įstatymas.

„Mes tą santykį tokį nedidelį turime, o jis dar blogėtų, tai reiškia, kad mūsų žmonės, kol jie yra dirbantys, jie gyvena gana gerai, o išėjimas į pensiją reiškia papuolimą į skurdą“, – sakė R. Lazutka.

„Tos pakankamai prastos pensijos yra prognozuojamos iš socialinio draudimo sistemos, t.y. apie 30 proc. su vidutiniu darbo užmokesčiu. Bet yra ir kiti skaičiai. Tas pats EBPO įvertino, kiek galėtų prisidurti pensijos tas žmogus, kuris būdamas jaunas pradės dalyvauti pensijų kaupime ir nuosekliai kaups visą gyvenimą“, – tikino SADM pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.

Kaupdamas papildomai jaunimas ateityje galėtų tikėtis pensijos, kuri, geriausiu atveju, siektų maždaug pusę buvusio uždarbio.

„Sunku būtų pasakyti, kad tos pensijos tikrai pakanka pragyvenimui, bet vis dėlto tai yra geriau negu 30 procentų“, – teigė I. Buškutė.

„Kaupiu, investuoju į įvairias investicijų rūšis, seku pasaulines tendencijas“, – sakė vilnietis Martynas.

„Kažkaip patekau netyčia į tą pensijų kaupimą, labai laukiu, kada galima bus visiems atsisakyti jo. Tai taip, taupau, bet manau, kad yra protingesnių būtų“, – įsitikinusi vilnietė Ugnė.

Nors yra ir kritiškai prognozes vertinančių. Esą Lietuvos atveju labiau tikėtini kiti variantai.

„Senatvės pensijos amžiaus didinimas, o jeigu nebus didinimo, tai labai didelis dirbančių pensininkų skaičius“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Niūri ateitis nusimato ir pensininkams Australijoje, Estijoje, Airijoje ir Pietų Korėjoje.

Sąrašo viršuje atsidūrė Portugalija ir Turkija. Ten dabartinio jaunimo pensijos ateityje turėtų siekti kone 100 procentų buvusio atlyginimo. Tai ekonomistams sukėlė įtarimų.

„Turėti 100 procentų pakeitimo normą Lietuvoje mes galėtume tiktai tokiu atveju, jei „Sodros“ įmokas padidintume daugiau nei du kartus. Jeigu mes žiūrime į portugalus ir turkus, jų tarifai nėra tokie, kad jiems leistų turėti 100 procentų pakeitimo normą. Matyt, kalbame apie kažkokias aritmetines klaidas“, – tikino A. Bartkus.

Nepaisant to, profesorius R. Lazutka mano, kad į EBPO prognozes Lietuva privalo reaguoti.

Visiškai idealiame pasaulyje iš tikrųjų būtų labai gerai, jei pensijų kaupimo tempas būtų toks pat, kaip atlyginimų augimo tempas.

„Jau šiais metais pensijos padidintos gana nemažai. Kitu atveju, galėtume sakyti, kad tai yra puikus rezultatas, jos didėja 10–12 proc., bet algos taip pat tiek augo ir tai reiškia, kad ta pakitimo norma negerėja“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Todėl ragina kuo greičiau keisti pensijų indeksavimo tvarką, kad jos augtų sparčiau ar bent tokiu pat tempu kaip atlyginimai.

„Visiškai idealiame pasaulyje iš tikrųjų būtų labai gerai, jei pensijų kaupimo tempas būtų toks pat, kaip atlyginimų augimo tempas, bet šituos didelius norus apriboja, visų pirma, tai, kad mokesčių mokėtojų pamažu mažės“, – aiškino I. Buškutė.

„Mes net negalime panaudoti „Sodroje“ esamo pertekliaus ir dabar paradoksas, kad mūsų pensijos yra santykinai mažos, apie 40 proc. pensininkų nuolat yra skurde, o „Sodroje“ kaupiasi rezervas. Planuojama šiems metams surinkti virš pusės milijardo daugiau negu pareikalaus „Sodros“ išlaidos“, – teigė R. Lazutka.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, po poros metų atsiras kur kas daugiau pensininkų, mat nustos augti pensinis amžius.

„Jeigu mes visus tuos pinigus išleistume šiandien taip, kaip siūloma, tai iš tikrųjų galėtume atsidurti tokioje situacijoje, kurioje buvome 2011 metais, kai pensijas teko mažinti. Tiesiog nebuvo iš ko jų išmokėti“, – įspėjo I. Buškutė.

Šiemet pirmą kartą į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų.

Kasmet į darbo rinką ateina ir iš jos išeina apie 20 tūkst. žmonių. Tačiau šiemet skirtumas tarp pradėjusių dirbti ir išėjusių į pensiją gali siekti maždaug pusę tūkstančio.