Bankams vis dar nenoriai dalijant paskolas, rankas trina privatūs skolintojai. Jiems sunkmetis – tikras rojus, juolab kad jokių mokesčių nemoka ir dar padeda jų išvengti besiskolinantiems.

Grįžta laukinis kapitalizmas?

Privatūs asmenys, norintys pasiskolinti daugiau nei 10 tūkst. litų, vis dažniau priversti kreiptis į nelegalius skolintojus. Daugeliui tai – vienintelė išeitis, mat greitųjų kreditų bendrovės didesnių sumų neskolina, o bankai ypač priekabiai vertina prašytojų paraiškas. Tačiau jeigu yra paklausa, pasiūla taip pat greitai atsiranda – taigi skelbimų apie skolinamus pinigus apstu ir internete, ir laikraščiuose. Tereikia surinkti nurodytą telefono numerį ir nesunkiai galima gauti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Privačių skolintojų aktyvumas pradeda priminti pirmus nepriklausomybės metus Lietuvoje, kai dar nebuvo civilizuotos kredito rinkos, o kriminalinės organizacijos vertėsi skolindamos pinigus. Palūkanos už paskolą doleriais kartais siekdavo apie 1 proc. per dieną, o pinigai būdavo duodami ne ilgiau kaip mėnesiui. Nesugebėjusiems laiku atsiskaityti būdavo grasinama susidorojimu.

Dabar skolintojai veikia kiek civilizuočiau, tačiau palūkanos ir paskolų sąlygos pasikeitė nesmarkiai.

Dažniausiai reikia užstato

Pinigai dažniausiai skolinami pasirašius vien tik skolos lapelį. Kartais vekselius arba primityvias sutartis tvirtina notaras. Tiesa, yra dar vienas "smulkus formalumas" – dažniausiai kreditoriai už keliasdešimties ar vos keliolikos tūkstančių litų paskolą prašo įkeisti papuošalus, automobilį ar net būstą.

Palūkanos gali siekti iki 10 proc. per mėnesį. Tai – 120 proc. per metus. Užstačius automobilį jas galima sumažinti iki 5–7 proc., o nekilnojamąjį turtą – iki 3–4 proc. per mėnesį. Tiesa, derėtis galima toli gražu ne su visais. Tarpininkai dažniausiai net nesileidžia į kalbas. Už surastą klientą jie gauna savo dalį. Dažniausiai apie 5–10 proc. paskolintos sumos.

"Gerai, paskolinsime, bet reikia užstato – aukso dirbiniai, automobilis, butas, namas. Tiesa, užstatant automobilį, duodame tik 50 proc. jo vertės, ir mašina lieka pas mus", – išgirdęs, kad skambinu pagal skelbimą laikraštyje, greitakalbe susakė Rimantu prisistatęs vyriškis.

Jis taip pat informavo, kad ir paskolos palūkanos priklauso nuo užstato. Už 20 tūkst. litų vertės automobilį jis siūlo paskolinti 10 tūkst. litų su 7 proc. mėnesio palūkanomis. Pabandžius išsiderėti geresnes sąlygas, vyras net pyktelėjo: "Ko jūs čia deratės, jums juk svarbiausia gauti pinigų, taip? Tai sutikit arba netrukdykit, aš klientą turiu ir negaliu ilgai su jumis šnekučiuotis."

Kitas skolintojas buvo gerokai malonesnis. Jis tikino skolinantis savo pinigus, tad paskolą iki 10 tūkst. litų galintis suteikti ir be užstato. Tiesa, sutartį teks tvirtinti pas notarą ir mokėti 10 proc. mėnesinių palūkanų.

"Viskas legalu, švaru ir gražu. Jei jums reikia, galime susitikti šiandien centre darbo pabaigoje. Nueisime kartu pas notarą, pasirašysime skolos lapelį ir paprastą sutartėlę, o tada galėsiu jums iš karto duoti pinigus. Jums tinka grynaisiais?" – susitikti įtikinėjo vienoje interneto svetainių įdėtame skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs vyras.

Skolintojai niekam nerūpi

Jis taip pat įspėjo, kad pradėjus grąžinti paskolą per pirmus metus skolininkui reikės sumokėti gyventojų pajamų (15 proc.) ir sveikatos draudimo (6 proc.) mokesčius, skaičiuojamus nuo palūkanų. Tačiau nurodė, kaip galima to išvengti. Vyriškis teigė sutartyje tiesiog įrašysiantis didesnę grąžinamą sumą. Oficialiai paskola bus suteikiama be palūkanų. Tad teisiškai mokesčių mokėti nereikės.

Tokie veiksmai turėtų sudominti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Tačiau veikla, kai vienas privatus asmuo skolina pinigus kitam, nėra reglamentuota jokiais įstatymais. Tad nė viena iš minėtų institucijų galvos sau dėl to per daug nekvaršina.

"Jeigu vienas privatus asmuo sutaria su kitu dėl paskolos, tai tikrai nėra mūsų reikalas. Aišku, reikėtų turbūt kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai, bet iš esmės FNTT gina viešąjį, ne privatų interesą. Jei būtų sukčiavimo stambiu mastu požymių, gal ir imtumės tyrimo. Bet iš pradžių reikėtų kreiptis į policiją", – dienraščiui aiškino FNTT Organizacinio skyriaus viršininkė Vera Sorokienė.

Kartais įkliūva

Tiesa, VMI kartais patikrina įtartinus asmenis, tarp jų būna ir skolintojų. "Gyventojai gali asmenines lėšas skolinti kitiems gyventojams ir juridiniams asmenims, nepažeisdami kredito įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų, t. y. skolinti pinigines lėšas, kurios nėra gautos priimant indėlius. Tačiau jeigu gyventojas kitiems asmenims pinigus skolina nuolat, jis turi registruoti individualią veiklą", – dienraščiui sakė Vilniaus apskrities VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Ilona Velžytė.

VMI, įvertinusi pajamų ir turto deklaracijų, registrų duomenis bei kitą inspekcijos turimą informaciją, atrenka rizikingiausius asmenis ir juos patikrina. Paskolos yra vienas kriterijų, atrenkant tikrintinus asmenis. Pernai inspektoriai peržiūrėjo beveik 3 tūkst. fizinių asmenų pajamas, jiems bendrai skirta mokesčių, baudų ir delspinigių suma – beveik 58 mln. litų, vienam patikrintam asmeniui teko beveik 70 tūkst. litų.

Anot I.Velžytės, atliekant gyventojų mokesčių tyrimus ar patikrinimus, visada vertinama, ar gautos pajamos apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, o turtas įsigytas tik iš įstatymų nustatyta tvarka apmokestintų lėšų. Kilus įtarimų, kad turtas įsigytas ar paskolos suteiktos iš galbūt neapmokestintų pajamų, VMI turi teisę nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus, kokie yra jų turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, ir juos pagrįsti. Gyventojai po tokių nurodymų esą dažniausiai tikslina pateiktas deklaracijas, sumažindami deklaruotų pinigų ar suteiktų paskolų sumą, privalomo registruoti turto vertę ir pan.

Lupikavimas nėra nusikaltimas

Privatūs skolintojai nerūpi ir Lietuvos bankui. Šio atstovai taip pat tikina, kad privatūs paskolų teikėjai – ne jų veiklos sritis. "Šarkinas (Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko vadovas – red. past.) nebėgs visų tikrinti. Tam yra kitos institucijos. O mes kontroliuojame tik tas institucijas, kurioms išduodame licencijas", – trumpai atsakė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Lietuvos bankas, pasak jo, vykdydamas Lietuvos banko įstatyme ir kituose teisės aktuose jam nustatytas funkcijas, prižiūri bankų ir kitų kredito įstaigų, tačiau ne fizinių asmenų veiklą.

Nukentėjusiems nuo lupikautojų net nėra kam pasiskųsti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nepriimtų skundo, mat privačių skolininkų veikla nėra teisiškai reglamentuota. "Tikriausiai tokiu atveju reikėtų kreiptis į policiją, nes mes nenagrinėjame dviejų privačių asmenų santykių", – teigė VVTAT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitas Ūsas.

Policija pinigų skolintojams gyvenimo taip pat per daug neapkartina. Policijos departamento atstovės spaudai Danutės Daunoravičiūtės teigimu, pareigūnai nuolatos stebi padėtį, tačiau ikiteisminiai tyrimai pradedami tik gavus pareiškimą apie galimą nusikaltimą.

"Mes stebime padėtį, bet kol nėra nusikaltimo, nieko negalime daryti. Esame viešai perspėję žmones, kad šie būtų atidesni, nes atėjus sunkmečiui visada padaugėja sukčių", – pasakojo policijos atstovė.

Problema tik konkurentams

Privačių skolintojų klestėjimas kelia nerimą tik jų pagrindiniams konkurentams – greitųjų kreditų bendrovėms.

"Civilinis kodeksas nedraudžia privačiam asmeniui skolinti pinigus. Tačiau tik tuo atveju, jei tai nėra komercinė veikla. Bėda ta, kad tie privatūs kreditoriai vykdo komercinę veiklą, gauna iš jos nemažas pajamas ir nemoka jokių mokesčių. Be to, yra ir tam tikras pavojus besiskolinantiems, mat niekas nežino, kaip veikia tie asmenys, jie neturi jokių licencijų, dokumentų, neduoda jokių garantijų", – piktinosi greitųjų kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Vilmantas Midvikis.

Tačiau dėl konkurencijos jis sakė nesijaudinantis. Esą greitųjų kreditų įmonės turi savo klientų, kurių nuolat daugėja. "Žmonės supranta, kad geriau skolintis iš legaliai dirbančių įmonių negu iš visokių neaiškių tipų", – sakė V.Midvikis.

Skaičiai ir faktai

Šiemet nekilnojamojo turto kitų gyventojų naudai įkeista beveik dukart daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Fiziniams asmenims įkeista 270 butų ir 241 namas, 329 žemės sklypai ir dar keliasdešimt įvairių statinių bei patalpų.

Šaltinis: Centrinės hipotekos įstaiga